Kas mes būtume be Sausio 13-osios? Beveidė minia, klajojanti supermarketų dykvietėm, išplėstais vyzdžiais, reginčiais vien savojo ego sukurtus miražus. Žmonių sambūris, uždarytas gimties ir mirties spąstuose, medituojantis vien haliucinuojančią gerovės vaivorykštę… Be Tėvynės, be tėviškės, be namų slenksčio…

Kas mes būtume be jų, beveik bevardžių kraujo lašo, pakrikštijusio mūsų sielas amžinam buvimui – prieš mane ir po manęs… Kokia trumpa mūsų atmintis – ar galime greitosiomis pasakyti nors vieną vardą ar pavardę žuvusio netolimąją Sausio 13-ąją?

Kas mes būtume be kaltės jausmo prieš juos, išpirkusius mūsų dabartinį buvimą – skolon, jų gyvybės ir aukos sąskaita. Kaltės jausmo – kad ne tu jų vietoje, kad tebesi, kad tuščiai bėga tavo dienos, už kurias sumokėjo jie. Kas mes būtume be jų vėlių nešamos vėliavos – geltonos, žalios gyvybės ir raudonos kraujo spalvų?

Ar būtume išvis?

Sausio 11-osios rytą gimnazijos tamsiuose languose suspindo žvakelių jūra, tiems, kurių dėka kvėpuojame laisvu oru. Jiems buvo skirtos pirmųjų pamokų akimirkos, patylint, pamąstant, pasikalbant. Tikėtina, kad ne vienas gimnazistas mintyse uždavė sau klausimą, ar aš išdrįsčiau stoti prieš tanką, beginklis, nešinas tik širdyje gyvu tikėjimu savo gimtu kraštu bei jo laisve. Vakare, prie simbolinio laužo Nepriklausomybės aikštėje rinkosi gimnazijų bendruomenių nariai, miesto gyventojai, vedini noro pabūti drauge, prisimenant išėjusiuosius, sukalbant už juos poterį šv. Mišių metų Šv. Antano Paduviečio katedroje.

Byrančios laiko smiltys suskaičiavo metų laiką. Gruodžio paribyje sutiktos šilčiausios metų šventės – šv. Kalėdos. Gimnazijos tradicija į Kalėdų rytmetį sukviesti visą bendruomenę džiugina – neraginami, neverčiami moksleiviai, mokytojai susirenka aktų salėje ir nuaidėjus laikrodžio dūžiui, ženklinančiam rimties momentą, nuščiūva. Dažnas susimąsto, stebėdamas sienoje bėgančius laukimo vaizdinius, apie savo laiką, apie savo asmeninį laukimą… Ko mes kiekvienas laukiame ir į kur skubame?..

(daugiau…)

Gruodžio 18 dieną 17 valandą Telšių „Džiugo“ gimnazijoje vyko kasmetinis, jau aštuonerius metus organizuojamas renginys „Žvakių šviesoje“. Jaukų vakarą mirgančių ir šildančių žvakelių šviesoje dovanojo „Jaunųjų kūrėjų“ būrelio nariai ir jų vadovė Verginija Masiliauskienė.

Į renginį sugūžėjo daugybė pūgos bei speigų nepabijojusių telšiškių, kurie kasmet aplanko šį renginį ir (kaip ir kiekvienais metais) lieka sužavėti skleidžiama šiluma ir šventine nuotaika.

„Žvakių šviesoje“ dalyvavo ir „virpančiomis širdimis“ į sceną žengė jaunieji gimnazijos atlikėjai. Kai kuriems iš jų tai buvo pirmasis pasirodymas, tačiau Kalėdine nuotaika spinduliuojantys žiūrovai juos pasitiko gausiomis ovacijomis. Nuostabiai pasirodė dvyliktokai Laurynas ir Roberta, nuo jų neatsiliko pirmą kartą scenoje dainavusios Laura Lileikytė ir Teodora Bušmaitė. Neišdildomą įspūdį paliko Telšių muzikos mokyklos mokinės Vytautė Bumblauskytė ir Deimantė Eirošiutė. Kaip ir kiekvienais metais mus aplankė bei gerą nuotaiką dovanojo gitaristų būrelis, vadovaujamas Adolfo Lukošiaus.

Renginį vedė ir prie žvakių šviesos pasišildyti kvietė renginio vedėjai – Agnė Narmontaitė bei į Telšių „Džiugo“ gimnazijos prezidentus kandidatuojantis Lukas Kaminskis.

„Jaunųjų kūrėjų“ būrelio nariai atsidėkodami už pasirodymus atlikėjams įteikė viltį, ramybę bei Kalėdinę dvasią simbolizuojančius angelus.

Vienas iš šių mokslo metų „Džiugo“ gimnazijos veiklos tikslų – telkti gimnazijos bendruomenę, todėl gausus užsienio kalbų metodinės grupės mokytojų būrys į daugiakalbę viktoriną „Taip.Ne“ pakvietė mūsų gimnazijos mokinius, tėvelius, senelius, mokytojus bei socialinius partnerius iš Telšių kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų draugijos kartu su gestų kalbos vertėja Stase Kavoliene, kurie pradėjo renginį ir susirinkusiuosius išmokė padainuoti mums visiems gerai žinomą liaudies dainą „Išėjo tėvelis į mišką“ gestų kalba.

(daugiau…)

Gera knyga – viena didžiausių gyvenimo vertybių. Bėgant laikui keičiasi mūsų požiūris į skaitymą ir knygų turinys sudėtingėja. Pradinėse klasėse skaitėme, kaip lapė gudriai iš varnos viliojo sūrį, ar verkėme dėl baltos katytės, o paūgėję pradedame domėtis šiuolaikinėmis realijomis – knygomis apie mokyklą, draugus, pirmąją meilę…

(daugiau…)

„Džiugo“ gimnaziją Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) pakvietė paminėti Pasaulinę AIDS dieną ir dalyvauti protų mūšyje. Gavome informacinę medžiagą, kurią buvo galima panaudoti ir pritaikyti pagal savo poreikius. Šia proga visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Dalia Sarakauskienė ir etikos mokytoja Vilma Žutautienė gimnazijos pirmokams suorganizavo viktoriną „AIDS: geriau žinoti". Kiekviena klasė turėjo išsirinkti 5 narių komandą, kapitoną ir padaryti plakatą AIDS tema.

(daugiau…)

Mes, „Džiugo“ gimnazijos maironiečiai, lapkričio dvidešimt antrą dieną dalyvavome šventiniame minėjime ,,Maironio dvasios įkvėpti“, kuris vyko „Alkos“ muziejuje. Jo organizatoriai – Telšių rajono maironiečiai ir jų vadovės: Aušra Ramančauskienė, Danutė Juškienė, Gražina Narmontienė. Šventėje dalyvavo daug garbingų svečių, mokytojų, mokinių. Renginį vedė Eigirdžių pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja, maironiečių vadovė Danutė Juškienė.

(daugiau…)

Tą rudens vakarą į „Džiugo” gimnazijos aktų salę pašokti rinkosi ne tik mūsų moksleiviai, bet ir svečiai iš Nevarėnų, Tryškių, Žemaitės ir V. Borisevičiaus mokyklų. Tai nebuvo įprasti jaunimo šokiai ir pasilinksminimas klubinės muzikos ritmu. Šokių mokytojos R. Urbonienės organizuojama etnovakaronė „Neišsenkantis senolių lobynas” tampa mūsų gimnazijos tradicija, sėkmingai tęsiama jau trečius metus. Renginio tikslas – gaivinti žemaičių papročius, mokytis tradicinių šokių, puoselėti savo gimtąją tarmę, tautosakos lobius.

Šaunioji vakaronės „gaspadinė” – žemaitė A. Bulkauskienė, puikiai vadovavusi linksmam subuvimui. Žemaitiškai prabilo ir sveikino susirinkusius svečius gimnazijos direktorius M. Sabaliauskas bei švietimo skyriaus specialistė A. Nebeskienė, linkėdami geros nuotaikos šokių sūkuryje. „Pabūket su mumis”, – kvietė etnokultūros būrelio mergaitės, o Telšių kultūros centro folkloro ansamblis „Spėgėns” griežė liaudiškas melodijas, traukė senolių dainas. Paskelbus šokių pradžią, prasidėjo linksmybės. Nuo trankaus jaunimo trepsėjimo net salės parketas lingavo ir dulkėjo. Visi moksleiviai rodė, ką buvo išmokę, smagiai sukosi, trypė, mainėsi poromis, kvietė į būrį nešokusius. Vakaronėje supinta graži žemaitiškų šokių pynė: „Transkveras”, „Grečenikė”, „Oira”, „Šyvis”, „Žemaitukas” ir kiti. Įspūdingiausias ir sunkiausias šokėjų išbandymas – „Klumpakojis”, kurį šoko visų mokyklų atstovai. Beje, geriausiai sekėsi mūsiškei porai, ilgiausiai išsilaikiusiai ir nepametusiai nuo kojų klumpių.

Renginyje skambėjo kelios autentiškos sutartinės, kurias atliko mūsų mokyklos etnomuzikos grupės merginos, o svečiai iš V. Borisevičiaus gimnazijos išradingai suvaidino ištrauką iš Žemaitės apsakymo „Sutkai”. Daug šmaikštumo, humoro slypi ir smulkiojoje tautosakoje. Gavę užduotį, paaiškinti, ką reiškia žemaitiškos patarlės ir priežodžiai, moksleiviai nesunkiai su ja „susidorojo”, linksmai pakomentavo. Baigiantis vakaronei, dalyviai apdovanoti tautodailės suvenyrais ir padėkos raštais už žemaitiškumo puoselėjimą. Visi pajuto, kad senolių lobynas turtingas, neišsemiamas, o linksmas pabuvimas kartu daug prasmingesnis už vakarą, praleistą prie kompiuterio…

Lapkričio 16 – ąją daugiau nei 600 Lietuvos mokyklų ir švietimo įstaigų minėjo Tarptautinę Tolerancijos dieną. Jau keleri metai „Džiugo“ gimnazija taip pat prisideda prie šios dienos minėjimo.

Šiemet organizatoriai pilietinės iniciatyvos simboliu pasirinko „Tolerancijos skėtį“. Penktadienio rytą mokyklos fojė pasitiko bendruomenę spalvingais skėčiais. Visą savaitę kiekviena gimnazijos klasė kartu su savo auklėtojais dekoravo „meno kūrinius“, atspindinčius mūsų gyvenimo, pažiūrų, elgesio, išvaizdos įvairovę. Vienas už kitą gražesni 22 skėčiai traukė akį. Norėjosi suprasti, ką kiekviena klasė, puošdama juos galvojo apie toleranciją… Tikybos ir etikos mokytoja Renata Mončytė kvietė visus stende rašyti savo mintis apie toleranciją. Per etikos pamoką I ir II gimnazijos klasių mokiniai su mokytoja Vilma Žutautiene žaisdami imitacinį žaidimą išmėgino bendravimo įgūdžius ir įvertino asmenines tolerancijos ribas: ką sunku toleruoti ir kodėl.

Po pamokų klasių atstovai dalyvavo diskusijoje „(NE)tolerancija“. Etikos mokytoja Vilma Žutautienė supažindino su tolerancijos sąvokos kilme, istorija. Psichologė Isidora Stonienė pristatė tyrimą „Tolerancija“, kuris buvo atliktas 10-12 klasėse, 2011 – 2012 m.m. pavasarį.

Vėliau buvo rodoma animacinio filmuko „Medžioklės sezonas atidarytas“ ištrauka, mokiniai atpažino mokykliniame gyvenime vykstančius reiškinius, noriai dalinosi mintimis apie patiriamas diskriminacijos formas, priežastis. Kalbėjo, jog turime pasitikėti savimi, ginti savo nuomonę, nors kartais vadovaujamės „bandos jausmu“. „Ypatingai svarbi žmogaus savivertė“, – pabrėžė IVa klasės mokinė Godoberta. Visi pritarė, jog ignoravimas, dėmesio nekreipimas į egzistuojančias patyčias nėra išeitis. Diskusijos pabaigoje Ic klasės mokinė Agnė, cituodama pagrindinį etikos principą, teigė, jog visiems reikia elgtis taip, kaip norėtume, kad su mumis elgtųsi.

Lapkričio 15-oji Tarptautinė nerūkymo diena, minima kiekvienais metais 3-čiąjį lapkričio mėnesio ketvirtadienį. Minėdami Tarptautinę nerūkymo dieną, norėjome priminti, kokią žalą rūkančiųjų ir nerūkančiųjų sveikatai daro rūkymas, vis dar išliekantis vienu iš svarbiausių lėtinių neinfekcinių ligų rizikos faktoriumi, sąlygojančiu 25 procentus visų mirčių nuo širdies-kraujagyslių ligų, 30 procentų mirčių nuo vėžio, 70 procentų nuo kvėpavimo sistemos ligų. Drąsiai teigdami kad priklausomybė nuo tabako yra liga, paraginome rūkančiuosius atsisakyti šio žalingo įpročio, skatinome mokinius nepradėti rūkyti bei saugoti ir branginti savo sveikatą.

Skatinami pavaduotojos Romualdos Galinauskienės, Visuomenės sveikatos priežiūros specialistės Dalios Sarakauskienės vykdėme akciją – Pasakyk rūkymui – NE!  Mokyklos įėjimo takas buvo nužymėtas prevenciniais draudžiančiais rūkyti ženklais, gimnazijos hole kabėjo informacinis stendas, aiškinantis rūkymo žalą žmogaus sveikatai.