Paskutinę mokslo metų savaitę ,,Džiugo“ gimnazijoje didelis dėmesys skirtas kultūrinei, pažintinei veiklai. Mokiniai lankėsi Žemaitijos kaimo muziejuje, kuriame, lydimi gidės, daugiau sužinojo apie protėvių žemdirbių buitį, darbus, tradicijas ir pasaulėjautą. Pažangiausiems mokiniams organizuota ekskursija į etnografinį Mingės kaimą, vadinamą Lietuvos Venecija. Didelį įspūdį paliko ir ,,Džiugo“ gimnazijoje vykęs Gedulo ir vilties dienos minėjimas.

Saulėtą birželio rytą linksmai šurmuliuodami mokiniai rinkosi į mokyklos vidinį kiemelį. Tačiau netrukus įsivyravo tyla: ,,Džiugo“ gimnazijos mokiniai, paruošti režisierės Laimutės Pocevičienės, įtaigiai perteikė dramatiškus išgyvenimus žmonių, 1941 m. birželio 14 d. ištremtų į Sibirą (1941-1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 131 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo). Skaudus atsisveikinimas su gimtaisiais namais paskubomis į lagaminus susidėjus būtiniausius daiktus ir tai, kas brangiausia – pašventintą kryželį, laimingos šeimos nuotrauką… Publicistinės kompozicijos aktoriai nuoširdžiai kalbėjo apie sudužusias žmonių svajones, viltį, tikėjimą, vidinę stiprybę, kai tremtinės motinos, išsekusios nuo bado, ligų, šalčio, alinančių fizinių darbų, atiduodavo savąjį duonos gabalėlį vaikams, kad jie išgyventų. Ribinėje gyvenimo – mirties situacijoje neprarastas žmogiškumas, krikščioniška meilė artimajam.

Po renginio, dalindamiesi patirtais įspūdžiais, jaunieji aktoriai sakė: ,,Liūdnos lietuvių tremtinių istorijos paskatino susimąstyti apie išgyventą skausmą, baimę, padėjo įsijausti į tragiškas situacijas.“ ( Justas Lakštinis, 8b kl.), ,, Mane sujaudino žmonių prisiminimai, kai Sibire teko susitaikyti su artimųjų mirtimis. Manau, kad šiandieninio pasaulio žmonės yra daug silpnesni emociškai, dvasiškai.“ ( Bernadeta Beržanskytė, 8b kl.), ,, Ypač sunku buvo sulaikyti ašaras, matant jas kai kurių mokytojų akyse. Iš mano giminės taip pat buvo ištremtųjų. Džiaugiuosi, kad galėjau pagerbti tremtinius.“ (Diana Makarovaitė, 8b kl.), „Scenoje buvau nuoširdus. Kompozicijoje puikiai derėjo jaunų žmonių optimizmas ir liūdna patirtis tremtyje.“ (Edvinas Bulašas, 8b kl.). Direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui Romualda Galinauskienė akcentavo: ,,Jaunajai kartai labai svarbu neprarasti ryšio su praeitimi, iš kurios galima daug pasimokyti.“ Lietuvių kalbos mokytoja ir 11f klasės auklėtoja Irena Tarvainienė pabrėžė: ,,Tokie renginiai ir sustojimas siekiant apmąstyti tautos kančią ir praeitį gimnazijoje, kurioje auginame jaunąją kartą, yra ypač svarbūs, nes tik tada žmogus taps brandi asmenybė, kai turės tvirtas, pamatines – moralines – vertybes.“

Gedulo ir vilties dienos minėjime buvo pagerbti žuvę tremtyje ir tie, kurie liko gyvi. Tremtinių atsiminimus, paskatinti istorijos mokytojų Vidos Urlovaitės ir Nomedos Laukaitienės, užrašė ,,Džiugo“ gimnazijos mokiniai. Jie turėjo galimybę pabendrauti su kilniais žmonėmis, išgyvenusiais tremtį ir geranoriškai pasidalijusiais prisiminimais. Linkime senjorams puikios sveikatos, o visiems geros valios žmonėms – nuostabios vasaros Lietuvoje!

Gegužės 29-osios vakarą į „Džiugo“ gimnaziją rinkosi šventiškai nusiteikę mokinių tėveliai. Jau tradiciškai mūsų mokykloje paskutinį pavasario mėnesį organizuojamas įvairių būrelių jungtinis koncertas, skirtas Tėvų dienai.

Svečius pasitiko fojė, prie mokyklos salės ir pačioje salėje dailės ir technologijų mokytojų ( Danutės Narkienės, Vaidos Šepikaitės, Danutės Vaitikaitienės ) išeksponuoti mokinių piešiniai ir darbeliai. Choro, gitaristų, choreografijos ir teatro būrelių vadovai (Inga Dokšienė, Adolfas Lukošius, Rasa Urbonienė ir Rasa Veitienė) sujungė savo darbus į vientisą vaidinimą – koncertą, pasakojantį apie vaikų gyvenimą šiandien, jų svajones, pykčius, klystkelius, meilę… Vaikams reikia visko, jie susiduria su įvairiausiom problemom, kartais patys būna problema ir tik tėvų meilė yra pati didžiausia, visa apimanti ir atleidžianti, o gimtieji namai – vieta, kur vaikas jaučiasi ar bent turėtų jaustis saugus. „Išgirskite mus, išklausykite, supraskite, atleiskite ir priglauskite, nes tik jūs esate patys svarbiausi mūsų pasaulyje“, – taip tėvams jaunųjų aktorių lūpomis sako vaikai. Skaudžią tėvų ir vaikų atitolimo temą sušvelnino jautri ketvirtokų daina apie tuksinčią širdelę, žavus Ievos ir Vido šokis, gitaristų daina „Riešutų žydėjimas“, aštuntokių šokis, vienuoliktokių Ligitos ir Ernestos daina apie meilę, o pabaigoje – jungtinio ketvirtokų ir aštuntokų choro daina apie sparnus.

Emocijų tikrai buvo. „Žinot, buvau net susigraudinusi“, – įspūdžiais po renginio pasidalino viena mama. Tikimės, kad tas negausus būrys svečių išėjo nenusivylę, tikimės, kad kitais metais tėvelių sulauksime daugiau. Dėkojame vaikam ir mokytojam, organizavusiem renginį, dėkojame brangiem tėveliam, nes be jūsų, nebūtų ir mūsų. Ačiū.

Gegužės 25 dienos popietė „Džiugo“ gimnazijoje alsavo šventine pakilia nuotaika. Abiturientams nuskambėjo paskutinis skambutis. Dvylikta klasė. Paskutinis laiptelis pabaigos link. Dauguma dvyliktokų prisiminė rugsėjo pirmąją, kuri šiais metais simbolizavo pabaigos pradžią. Tai buvo paskutinė mokslų pradžia. Daugiau nebestovės visos klasės mokyklos kiemelyje ir nebesiklausys kasmetinės direktoriaus kalbos. Einant koridoriais, neramiai žvalgantis aplink suvokiama, kad daugiau nebebus rugsėjo 1d., ar gruodžio 23d., ar vasario 14 d. Visos dienos paskutinės. Paskutinės atostogos, paskutinės šventės mokyklos aktų salėje.

Šiandien mūsų pirmieji abiturientai-gimnazistai susiduria su nelemtu gegužės mėnesiu. Mėnuo, įprasminantis esmę. Mėnuo, kuris priverčia susivokti, jog viskas, kas iškentėta tuos dvylika metų tuoj pat pasibaigs. Viskas. Jau už mėnesio abiturientas taps studentu. Ištiksėjus mėnesio laiko limitui teks išsiskirti su mylimais mokytojais, džiaugtis atsikračius piktųjų. Daugumos klasiokų taip niekad ir nebepamatys.

Išaušęs paskutinio skambučio rytas – tai šventė, ženklinanti atsisveikinimą su mokytojais, su savo suolu mokykloje, draugais. Metas įžengti į tikrą suaugusiojo pasaulį. Šalį, kur viskas priklauso nuo paties savęs. Kur jaunas žmogus kuria savo idėjas ir yra atsakingas, ar jos bus įgyvendintos.

Dabar Tu, Abituriente, esi pats sau karalius. Dabar pradėsi savo gyvenimą, kursi savo ateitį. Dabar, dvyliktoke, prasidės tavo gyvenimo kelias ateities planų link. Didžiuokis tuo, kas esi, ir kuo užaugai. Esi toks vienas pasauly. O dabar ženk paskutinį žingsnį pirmyn ir tai įrodyk. Sėkmės!

Šių metų gegužės 17 d. Janapolės pagrindinėje mokykloje įvyko rajoninis konkursas ,,Europa ir ES‘‘. Jame dalyvavo net devynios, gerai pasirengusios, Telšių rajono mokyklų komandos. Konkurso užduotys buvo ganėtinai sudėtingos ir reikalaujančios žinių bei loginio mąstymo. Reikėjo puikiai žinoti Europos kalbas, atpažinti vėliavas, žymias vietas ir žmones bei įveikti laipžodį.

Mūsų mokyklos komandą sudarė 8^d ir 8^a klasių mokiniai – Justas, Dalia, Vilius, Armandas ir Rūta, kurie surinko 86 iš 100 taškų ir laimėjo pirmąją vietą. Kitais metais konkursas vyks mūsų mokykloje. ,,Džiugo‘‘ gimnazijos mokiniai, kuriuos parengė šauni geografijos mokytoja Irena Butikienė, parnešė ne tik pergalę, bet ir galimybę kitamet sukviesti rajono komandas į savo gimnaziją.

Džiaugiamės pergalė ir dėkojame mokytojai Irenai !