Žiemiška penktadienio popietė į „Džiugo“ gimnazijos aktų salę sukvietė žodžio, oratorystės mylėtojus. Mūsų mokyklos erdvėse vyko Meninio skaitymo konkurso zoninis etapas, kuriame dalyvavo Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinės mokyklos, Luokės vidurinės mokyklos, „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos bei mūsų gimnazijos moksleiviai.

Dalyvių raišką, meninius, sceninius sugebėjimus vertino kompetentinga komisija: Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijos prefektas, kanauninkas kun. Andriejus Sabaliauskas, Telšių švietimo skyriaus atstovė, buvusi mūsų mokyklos mokytoja, Irena Daubarienė, pavaduotoja užklasinei veiklai Romualda Galinauskienė bei lietuvių kalbos mokytojos – Asta Ruikienė ir Rita Kasparavičiūtė.

Išgirdome nuostabių tekstų, skaitomų tiek širdžiai miela žemaitiška tarme, tiek bendrine kalba. Moksleiviai skirtingai rinkosi ir kūrinių tematiką, nuo tautinių motyvų, iki vienavaikės šeimos politikos aktualijų Kinijoje ar jaunatviškų būties klausimų. Gražus tas lietuviškas žodis. Skambi tautos autorių poezija bei proza. Kiek širdies šilumos įdėta į ištartą sakinį, kiek spindesio akyse, išgirdus, kad tapai vienu geriausių, galėsiančių jėgas išbandyti rajone. Į rajone vyksiantį konkurso etapą keliauja mūsų gimnazistai: Matas Gimbutas IIa, Airida Šeškauskaitė IIb ir Godoberta Gumbakytė IVa.

Džiaugiamės ir linkime sėkmės!

Gražia žiemiška tradicija tapusi anglų kalbos viktorina „Wintertime“ į mūsų gimnaziją sukvietė didelį būrį žiemai neabejingų mokinių iš viso Telšių rajono. Viktorinoje susirungė septynios aštuntokų komandos iš „Germanto“, „Kranto“, „Atžalyno“ pagrindinių mokyklų, Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinės mokyklos, VŠĮ Vincento Borisevičiaus gimnazijos, Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos bei „Džiugo“ gimnazijos.

Komandos prisistatė, atliko daug smagių užduočių apie žiemą anglų kalba – sprendė kryžiažodžius, iš duotų raidžių kūrė žodžius, nurašė ir dainavo dainas, ieškojo paslėptų žodžių. Kapitonams teko atskira užduotis, kurioje jie turėjo įvardyti, kaip Kalėdų Senelis vadinasi kitose šalyse. Komandų pasirodymus, užduočių atsakymus, fanų palaikymą atsakingai vertino objektyvi komisija sudaryta iš penkių Žemaitės gimnazijos ketvirtokų.

Pirmąją rajoninę anglų kalbos viktoriną laimėjo mūsų gimnazijos 8b klasės komanda „Santa’s Deer“ (Kalėdų Senelio Elnės), antrąją vietą vertinimo komisija skyrė komandai „Christmas Spirits“ (Kalėdų dvasios) iš Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos, o trečioji atiteko „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos aštuntokams, pasivadinusiems „Icicles“ (Varvekliai).

Sveikiname nugalėtojus ir dėkojame visiems, kurie nepagailėjo savo laiko, nepabūgo žiemos šalčio, atvyko ir sudalyvavo smagiame renginyje.

Kas mes būtume be Sausio 13-osios? Beveidė minia, klajojanti supermarketų dykvietėm, išplėstais vyzdžiais, reginčiais vien savojo ego sukurtus miražus. Žmonių sambūris, uždarytas gimties ir mirties spąstuose, medituojantis vien haliucinuojančią gerovės vaivorykštę… Be Tėvynės, be tėviškės, be namų slenksčio…

Kas mes būtume be jų, beveik bevardžių kraujo lašo, pakrikštijusio mūsų sielas amžinam buvimui – prieš mane ir po manęs… Kokia trumpa mūsų atmintis – ar galime greitosiomis pasakyti nors vieną vardą ar pavardę žuvusio netolimąją Sausio 13-ąją?

Kas mes būtume be kaltės jausmo prieš juos, išpirkusius mūsų dabartinį buvimą – skolon, jų gyvybės ir aukos sąskaita. Kaltės jausmo – kad ne tu jų vietoje, kad tebesi, kad tuščiai bėga tavo dienos, už kurias sumokėjo jie. Kas mes būtume be jų vėlių nešamos vėliavos – geltonos, žalios gyvybės ir raudonos kraujo spalvų?

Ar būtume išvis?

Sausio 11-osios rytą gimnazijos tamsiuose languose suspindo žvakelių jūra, tiems, kurių dėka kvėpuojame laisvu oru. Jiems buvo skirtos pirmųjų pamokų akimirkos, patylint, pamąstant, pasikalbant. Tikėtina, kad ne vienas gimnazistas mintyse uždavė sau klausimą, ar aš išdrįsčiau stoti prieš tanką, beginklis, nešinas tik širdyje gyvu tikėjimu savo gimtu kraštu bei jo laisve. Vakare, prie simbolinio laužo Nepriklausomybės aikštėje rinkosi gimnazijų bendruomenių nariai, miesto gyventojai, vedini noro pabūti drauge, prisimenant išėjusiuosius, sukalbant už juos poterį šv. Mišių metų Šv. Antano Paduviečio katedroje.

Byrančios laiko smiltys suskaičiavo metų laiką. Gruodžio paribyje sutiktos šilčiausios metų šventės – šv. Kalėdos. Gimnazijos tradicija į Kalėdų rytmetį sukviesti visą bendruomenę džiugina – neraginami, neverčiami moksleiviai, mokytojai susirenka aktų salėje ir nuaidėjus laikrodžio dūžiui, ženklinančiam rimties momentą, nuščiūva. Dažnas susimąsto, stebėdamas sienoje bėgančius laukimo vaizdinius, apie savo laiką, apie savo asmeninį laukimą… Ko mes kiekvienas laukiame ir į kur skubame?..

(daugiau…)