Auštančio pavasario pirmadienio rytas „Džiugo“ gimnazijos bendruomenės narius sukvietė į triukšmingą, pavasariškai džiugią Kaziuko mugės šventę. Moksleivius bei mokytojus pasitiko aktų salėje vykusi prekybinė mugė, dainos ir šokiai. Netruko ir netradicinių staigmenų – save pristatė, reklamavo ir paskirtas užduotis atliko įvairių profesijų dalyviai: žiniasklaidos atstovai, fotografo tarnyba, tvarką šventėje užtikrino apsauga, korupcijai kelią užkirto mokesčių inspekcija, akis džiugino gėlių salono darbuotojos, estetika rūpinosi švaros ir apipavidalinimo specialistai, kūno sveikata ir maisto kokybe domėjosi sveikatos atstovai. Įdomu buvo susipažinti su profesijų veikla, atributika, darbo specifika, o ir gimnazistams buvo proga save išbandyti tam tikros profesijos kailyje.

Sulaukta ir garbingų svečių: buvusio mokyklos direktoriaus Kazimiero Valančiausko, mokytojų Adolfinos Varnelienės, Irenos Radzienės ir Aldonos Juškienės. Buvo smagu jų žodį išgirsti, vis dar degančias akis pamatyti, pakalbėti apie besikeičiančią mokyklą, bet vis išliekančius idealus bei siekius. Sukosi ratelio sūkury tiek mūsų svečiai, tiek gimnazijos administracija, tiek patys gimnazistai. O kaip nesisuksi, kai gera nuotaika visus užkrėtė muzikantai A. Gaudiešius, A. Lukošius ir merginų ansamblis. Skambėjo lietuviškos dainos, aidėjo dalyvių juokas, smagias viktorinas organizavo ir dosniai prizus dalino lietuvių kalbos mokytoja Asta Ruikienė ir jos padėjėjas Matas Gimbutas.

Privalgėme, prisišokome, dainų pridainavome, kai kurie net kaimiškoje fotosesijoje spėjo sudalyvauti ir klumpes pasimatuoti, lauktuvių namiškiams nupirkome, vieni su kitais pabendravome ir išsiskirstėme. Išsiskirstėme su mintimi, kad kitą pavasarį Kaziuko mugė sukvies dar didesnį būrį dalyvių ir svečių. Išsiskirstėme laukti pavasario ir kitų gimnazijos bendruomenės švenčių.

Vasario 22-oji diena „Džiugo“ gimnazijoje ženklino Šimtadienio šventę ir visą gimnazijos bendruomenę pasitiko ne tik nauju rūbu, bet ir šventine nuotaika. Abiturientai stebino ne tik vienas kitą, bet ir mokytojus persirengdami tai policininku, tai pardavėja, tai mediku, tai statybininku. Profesijų įvairovė neišvardijama, pasirinkta apranga, atributai stebino ir kaustė dėmesį. Kai kam tai tik juoką kelianti amplua, o kai kam galbūt ir būsimos profesijos uniforma.

Vakare trečiokai pakvietė visus ketvirtokus, jų auklėtojus ir mokytojus į meilės šventę, kodiniu pavadinimu – „Vestuvės“. Spėliojome, kas gi „ženysis“, kodėl būtent tokia tema, koks motyvas, ką norima tuo pasakyti. Renginio metu netrūko juoko, šiltų emocijų, taiklaus humoro, užduočių bei visų lauktų nominacijų. Meilės linkėjo ir gimnazijos direktorius Mindaugas Sabaliauskas, kuris priminė, kad abiturientų meilė mokyklai, kuri baigsis po 100 dienų, turėtų būti įrodoma puikiais brandos egzaminų pasiekimais. Prie linkėjimų abiturientų auklėtojų vardu prisidėjo ir Kastytis Kontrimas, linkėdamas didžiausios sėkmės.

Gražus tas jausmas – įsimylėjimas, meilė… Bet vien meile gyvas nebūsi, – byloja tautos išmintis, reikia ir atsakingo darbo, ryžto per tas likusias 100 dienų iš gimnazijos pasiimti viską, kas geriausia. Norėtųsi, kad abiturientai atsakingai mylėtų gyvenimą, kad semtų iš jo rieškutėmis išmintį, žinias ir patirtį.

Mėginsime sudėti pirmą žodį.

Klausykitės gerai…Širdim klausykit!

Kai tarsit šitą žodį, tai ant lūpų

Pajusite medaus ir kraujo skonį,

Išgirsit volungę prieš lietų šaukiant,

Užuosit šieno ir liepynų kvapą,

Regėsit baugų debesio šešėlį

Per lauką bėgant…Taigi pamėginkim.

(Skiemenuoja vienas)

"El-ie" bus "Lie", "tė-u" bus "tu", "vė-a" bus "va".

Kartokite! Kartokit ir klausykit.

Tamsoje girdėti neaiškus murmesys

Ar girdit jau?

                 (J.Marcinkevičius „Mažvydas“)

Jeigu žmogus nežinotų savo ar savo visuomenės praeities, jis būtų kaip kūdikis. Ir tik tada jis gali pats darbuotis ir prasmingai gyventi, kai visų pirma susipažįsta su ta artimiausia praeitim, iš kurios jis pats išėjo. Šventinis Vasario 16-oios minėjimas sukvietė gimnazijos bendruomenę draugėn prisiminti to, kas visiems piliečiams brangu.

(daugiau…)