2017 m. balandžio 6 d. III klasių „Džiugo“ gimnazistai dalyvavo netradicinėje literatūros pamokoje, kuri vyko Šatrijos Raganos memorialiniame muziejuje, Židikuose.

Vos atvykus, mus maloniai pasitiko gidė Erika ir papasakojo įdomių faktų apie rašytoją Mariją Pečkauskaitę – Šatrijos Raganą, jos veiklą. Vėliau, apžiūrėję eksponatus, asmeninius šios prozininkės daiktus, mokiniai atskleidė savo kūrybinius gebėjimus, žinias.

Pirmiausia IIIc klasės mokinys Ernestas Stankus įtaigiai perskaitė eilėraštį „Šatrijos Ragana“ iš Juditos Vaičiūnaitės eilėraščių ciklo „Senos fotografijos“. Klausydami regėjome rašytoją, žiebiančią žvakes ant pianino, žvelgiančią „mąsliom liūdnom akim/ iš po tų antakių lakaus juodumo…“ Netrukus Martyna Raižytė , IIId klasės mokinė, perskaitė pranešimą „Moters vidinio pasaulio tema Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“, kuriame buvo akcentuotas subtilus pagrindinės veikėjos Marijos vidinis pasaulis, atskleista krikščioniška pasaulėjauta, ryšys su menu, gamta, jos pedagoginiai sugebėjimai ugdant savo vaikų moralines vertybes. Po to Vidmantas Strazdauskas  (IIIc kl.) skaitė pranešimą „Tėvo paveikslas Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“, Simonas Jonikas  (IIIc kl.) – „Meilės Lietuvai tema Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“. O Viktorija Matėšiūnaitė (IIId kl.) savo nuoširdžias mintis išsakė laiške Marijai Pečkauskaitei. Baigiantis netradicinei pamokai, bendraamžių žinias iš rašytojos biografijos ir minėtos apysakos patikrino Monika Puščiutė (IIId kl.) ir Deivydas Kačinskis (IIIc kl.). Apibendrinamosios pamokos akimirkas įamžino Mantas Butginas, IIIc klasės mokinys. Vėliau apsilankėme Židikų kapinėse, rašytojos Šatrijos Raganos koplyčioje, padėjome baltų rožių, kurias rašytoja labai mėgo, uždegėme žvakelę.

„Dulkių pasaulyje veikliai darbuokis šviesos pasauliui“, – ragino ši rašytoja ir asmeniniu pavyzdžiu, darbais įrodė savo humanistinę pasaulėjautą. Manau, jog ir „Džiugo“ gimnazistai pajuto Marijos Pečkauskaitės vidinę šviesą, suvokė kilnių darbų prasmę.

Prieš gražią krikščionišką pavasario šventę – šv. Velykas – mes, ,, Džiugo“ gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja Regina Vidrinskienė ir chemijos mokytoja Zita Mikutienė, nutarėme organizuoti atvirą integruotą vokiečių kalbos ir chemijos pamoką ,,Velykų papročiai ir simboliai. Kiaušinių dažymas natūraliomis medžiagomis“. Šių dalykų pamokos yra Goethe‘s instituto projekto „Integruotas dalyko ir vokiečių kalbos mokymas Lietuvos mokyklose“ (CLILiG@Litauen) dalis.

Pamoka vyko IIb klasėje. Mokiniams reikėjo atlikti įvairias užduotis vokiečių kalba: sudėlioti dėlionę, išklausius D. Stanevičiūtės ir S. Balkutės projekto pristatymą surasti šv. Velykų papročių Lietuvoje ir Vokietijoje panašumų ir skirtumų, dirbti su tekstu apie šv. Velykų simbolius, atsakyti į viktorinos klausimus, įsivertinti. Chemijos mokytoja Z. Mikutienė papasakojo mokiniams apie tai, kad kiaušinių dažymas cheminiais dažais gali sukelti tokių susirgimų kaip apsinuodijimas ar alergija, paragino dažus pakeisti natūraliomis priemonėmis, tokiomis kaip burokėliai, raudonieji kopūstai, ciberžolė. Mokinės D. Kaminaitė, G. Baliutavičiūtė ir A. Ganytė parodė natūraliomis priemonėmis dažytus kiaušinius, papasakojo apie dažymo procesą vokiškai.

Ruošdamiesi pamokai ir per ją mokiniai praplėtė savo žinias apie šv. Velykų papročius Lietuvoje ir Vokietijoje, sužinojo apie cheminių dažų žalą sveikatai, įsitikino, kad ir su namuose esančiomis priemonėmis kiaušinius galima nudažyti spalvingai bei įvairiai, o svarbiausia – ekologiškai.

Balandžio 4 dieną „Džiugo“ gimnazijos moksleiviai dalyvavo Telšių rajono rusų kalbos festivalyje „Poezija ir daina jungia mus“, kuris vyko Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijoje.

Linksmą dainą apie poilsį prie jūros mieste Komarovo („Комарово“) atliko II klasės gimnazistai Akvilė Balsytė, Erika Berenytė, Augustė Katauskaitė, Žiedūnė Jazdauskytė, Marius Juodeikis ir Paulius Pleškys (mokytojai Adolfas Lukošius ir Daiva Mendeikienė). IVa klasės mokinys Ernestas Zubavičius raiškiai padeklamavo Veros Inber eilėraštį „Išnuomojamas butas“ (Вера Инбер „Сдаётся квартира“), jį ruošė mokytoja Regina Vidrinskienė. Gausių žiūrovų plojimų sulaukė dainos „Aš visada būsiu su tavim“ („Я всегда буду с тобой“) atlikėjai – Ia klasės mokiniai Deimantė Kazragytė ir Ignas Smilgevičius (mokytoja Regina Vidrinskienė). Į festivalį atvyko ir pati „primadona Ala Pugačiova“, kurią įkūnijo mokytoja Fausta Sabaliauskienė, su daina „Madam Broškina“ („Мадам Брошкина“).

Šventėje skambėjo gražios rusiškos dainos ir eilės, buvo jauki atmosfera, vyravo puiki nuotaika.

Tarptautinę teatro dieną (kovo 27-ąją) „Džiugo“ III ir IV klasių gimnazistai, lydimi savo lietuvių kalbos mokytojų, susirinko paminėti Telšių Žemaitės dramos teatre. Visi žiūrėjo spektaklį, skirtą rašytojai Šatrijos Raganai atminti. Spektaklyje „Veidas atsuktas į šviesą“ vaidino ir keli „džiugiečiai“. Režisierė Laimutė Pocevičienė visiems norintiems organizavo ekskursiją po teatrą, aprodydama teatro užkulisius ir grimo kambarius. Taip pat keli gimnazistai išbandė aktoriaus profesiją ir kūrė etiudus kartu su jaunaisiais aktoriais iš studijos „Savi“. Be to, kiekvienas žiūrovas gavo po gražią atvirutę su atmintine, kaip tinkamai elgtis atėjus į teatrą.

Mokiniams ir mokytojoms buvo smagu Teatro dieną praleisti savo miesto teatre.

Kovo 28 dieną 11 val. Telšių rajono savivaldybėje vyko Anglų kalbos rašybos (Spelling bee) konkurso II turas. Šį kartą į konkursą susirinko Žemaitijos regiono mokiniai iš dešimties mokyklų. Iš Telšių „Džiugo“ gimnazijos jame dalyvavo trys mokiniai: dešimtokai Paulius Kačinskas ir Kamilė Labanauskytė bei vienuoliktokas Mantas Vaitiekūnas. Šie mokiniai buvo mokyklinio turo laimėtojai. Deja, prizinės vietos regioniniame etape atiteko varžovams iš Žemaitės gimnazijos.

Visi dalyviai prieš savaitę gavo 200 žodžių, kurie buvo pateikti konkurse. Teisėjui ištarus žodį, dalyvis turėjo jį pasakyti paraidžiui. Jei pasako teisingai, dalyvis lieka konkurse, o jei neteisingai, turi palikti vietą ir prisidėti prie auditorijos. Nugalėtojai buvo apdovanoti Telšių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus Padėkos raštais bei asmeninėmis dovanėlėmis. Konkurse kaip garbės viešnia lankėsi LCC profesorė Robin Gingerigh, kuri pasidžiaugė puikiomis mokinių anglų kalbos žiniomis.

Kovo 20 d. – Pasaulinė Žemės diena. Kaip ir kiekvienais metais mūsų gimnazija šią dieną paminėjo įdomiai ir smagiai. Gamtos mokslų mokytojų iniciatyva prieš pamokas ir per pertraukas skambėjo muzika, o per pirmą pamoką mokiniai skaitė informacines skrajutes apie Žemės dienos svarbą. Vėliau būrelis gimnazistų mieste dalijo sutiktiems žmonėms savo pačių pagamintas atvirutes, kuriose buvo surašyti palinkėjimai Žemei. Miestiečiai buvo mielai nustebinti mokinių pilietiškumu ir džiaugėsi gavę simbolinę dovanėlę. Taip pat gimnazijoje surengta paroda, kur buvo sukabinti atrinkti gražiausi mokinių padaryti ir užrašyti atvirukai. Reikia nepamiršti paminėti, jog prie gimnazijos visą dieną plevėsavo iškelta Žemės dienos vėliava. Tikimės, jog gimnazijos bendruomenei įsiminė Žemės dienos paminėjimas.

Kovo 21 dieną „Džiugo“ gimnazijoje jau antrą kartą šiais metais viešėjo teatro trupė iš Vilniaus. Pirmų ir antrų klasių mokiniai turėjo galimybę pamatyti scenarijaus autorės ir pagrindinio vaidmens atlikėjos Donatos Kielaitės spektaklį „Bevardė“. Jai talkino aktorė Diana Anevičiūtė iš Nacionalinio dramos teatro ir garso režisierius Jurgis Valančauskas. Spektaklyje panaudota Sauliaus Bareikio ir Rimvydo Stankevičiaus poezija.

Donata Kielaitė – be galo talentinga ir kūrybinga asmenybė. Jos kūryboje yra neįkainojamos išminties, gilių įžvalgų, tikėjimo ir vilties. Pasitelkusi giliai įsišaknijusius visuomenės ritualus, stereotipus ir žmonių psichologiją, Donata savo kūryba bando supurtyti žiūrovą ir įtikinti, kad mes, paklydę gyvenimo labirinte, esame gyvi ir turime sielą. Privalome nors retkarčiais savęs paklausti: kur aš, kas aš ir kodėl? Mes visi gyvename praeities, dabarties ir ateities laike. Mes nuolat grįžtame į vaikystę, į praeitį, kad pasitikrintume, priėję kryžkelę, kuriuo keliu pasukti. Ir kai išgirstame magiškąjį „ku – kū“, suklūstame, bandome suprasti, ar neklystame, o jei suklydome, – ar ilgai klaidžiosime. Tokias mintis scenoje savo monologuose išsakė bevardė moteris, o žiūrovai galėjo pajusti jos nuotaikos ir būsenų kaitą, emocionalumą.

Teatro kalba yra ypatinga: meninę idėją ir jausmus reikšti padeda muzika, šviesos, dekoracijos, kūno plastika, kalbos intonacijos, pauzės. Kaip po spektaklio sakė pati aktorė Donata, jos tikslas buvo išjudinti mokinių sielas, skatinti pamąstyti apie savo gyvenimo brangias akimirkas, harmoniją su pačiu savimi.