Rugsėjo mėn. „Džiugo“ gimnazistai, lankantys šokių pamokas, kartu su mokytoja Rasa Urboniene pabuvojo Telšių muziejuje „Alka“. Šie metai yra paskelbti Tautinio kostiumo metais, todėl pagrindinis tikslas buvo apžiūrėti atvežtinę parodą „Tautinis kostiumas – graži ir nesenstanti mada“. Gidė papasakojo apie kiekvieno regiono aprangą, jos panašumus ir skirtumus. Mokiniai susipažino su tautinių rūbų spalvomis, raštais, dekoro detalėmis, būdingomis atskiriems Lietuvos regionams. Pamokos pabaigoje gidė uždavė kelis klausimus, į kuriuos geriausiai atsakė Gantė Skulskytė ir laimėjo brošiūrą apie tautinį kostiumą. Taigi netradicinę pamoką – išvyką į muziejų – mokiniai įvertino kaip naudingą ir įdomią.

Telšių miesto Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje spalio 6 dienos popietę vyko susitikimas su populiariu Lietuvos rašytoju Edmundu Zenonu Malūku. Kartu su kitais rašytojo gerbėjais, lietuvių kalbos mokytojų A. Ramančauskienės ir R. Dobrovolskytės Veitienės paskatinti, į biblioteką skubėjome ir mes, „Džiugo“ gimnazistai.

Susitikimas prasidėjo aktorės monologu iš naujosios rašytojo knygos „Vytauto žemė“. Vėliau bibliotekos darbuotoja mus supažindino su autoriaus biografija, darbais, kūryba. Rašytojas gimė 1945 m. balandžio 15 d. Mažeikių apskrityje, 1963 m. Rietave baigė vidurinę mokyklą. E. Malūkas žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jo knygos išleistos daugiau nei 500 tūkst. egzempliorių tiražu. E. Malūkas rašo scenarijus filmams, TV serialams. Po gražios įžangos rašytojas pristatė naujausią savo romaną „Vytauto žemė“. Tai dvyliktoji E. Malūko knyga, brandžiausias ir didžiausios apimties (704 psl.) kūrinys, septynerių įtemptų darbo metų rezultatas. Tai romanas, kuris atspindi Vytauto epochą, atskleidžia ryškiausias to meto Lietuvos istorines asmenybes. Rašydamas autorius jautė didžiulę atsakomybę, nes romanas – istorinis, reikalaujantis tikslumo, istorinio tikroviškumo. Rašytojas patikino, kad, nepaisant didžiulės atsakomybės, šis darbas dar buvo ir nepaprastas malonumas – net naktį šokdavo iš lovos, kad spėtų užrašyti staiga į galvą šovusią mintį („Sėsdavau prie kompiuterio ir rašydavau, rašydavau…“). E. Malūkas pasakojo,kiek teko konsultuotis su istorikais, remtis archyvais, keliauti po istorines vietoves, lankytis senovinėse pilyse. Viskas buvo užfiksuota skaidrėse, tad kelionių momentais galėjome grožėtis ir mes. Romane lengvai, tarsi vienu brūkšniu, praplaukia esminiai XIV a. momentai: religinė krizė, santykiai su Lenkija ir Lietuvos valstybės kūrimas. Siužeto centre – įtaigus Vytauto Didžiojo paveikslas. Padedant istorikams, rašytojas rado įdomių detalių apie Vytautą: jis buvo žemo ūgio (157 cm.), smulkaus sudėjimo, moteriškų veido bruožų, plono balso, kairė ranka buvo trumpesnė už dešinę, nežėlė barzda, buvo labai pavydus, žiaurus.

Laikas su rašytoju tikrai neprailgo. Susipažinome su garsiu žmogumi, sužinojome, kaip nelengvai gimsta knyga.

Gerb. tėveliai,
spalio 19 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. gimnazijos aktų salėje įvyks visuotinis tėvų susirinkimas, kurio metu paskaitą – diskusiją apie emocinius tarpusavio tėvų ir vaikų santykius bei apie jauno žmogaus pozityvų ugdymą skaitys lektorė Rolanda Šliažienė – neformaliojo ugdymosi metodikos praktikė, mokymų vadovė, kursų konsultantė, Edukologijos universiteto dėstytoja, jaunimo centro „Babilonas“ steigėja ir ilgametė vadovė, UNESCO komisijos narė, tarptautinio Anna Lindh fondo koordinatorė Lietuvoje.
Po paskaitos, apie 18.30 val., vyks tėvelių susitikimai su klasių auklėtojais.
Nuoširdžiai kviečiame ir laukiame Jūsų atvykstant į gimnaziją.

„Kodėl gyvenimui aš trokštu tarti: Taip!/ Ir visada tik šitaip, ne kitaip?“ (Vytautas Mačernis)
2017 metų spalio 11 dieną Telšių „Džiugo“ gimnazijos IV klasės mokiniai, lydimi lietuvių kalbos mokytojos Aušros Ramančauskienės, vyko į jauniausio literatūros klasiko, žemininko Vytauto Mačernio  gimtąjį Šarnelės kaimą bei netoli esančią Žemaičių Kalvariją.
Pirmiausia, sustoję Žemaičių Kalvarijoje ir susitikę su gidu Broniumi Kleinausku, aplankėme Vytauto Mačernio muziejų, kuriame eksponuojamos šio rašytojo poezijos knygos, nuotraukos, dokumentai bei asmeniniai daiktai. Muziejuje gidas įdomiai papasakojo tik 23 metus trukusią poeto gyvenimo istoriją, iš kurios daugiau sužinojome apie jo asmeninį gyvenimą, mokyklos laikus, mylimąją Bronę Vildžiūnaitę ir kūrybą.

(daugiau…)

Dabar kiekviena diena darosi vis trumpesnė ir tamsesnė, o į mokyklą mokiniai dažniausiai keliauja, kai dar neprašvitę. Kad neįvyktų eismo įvykis, kuris paliestų vaikų sveikatą ar gyvybę, dėl saugumo jie turi būti matomoje vietoje prisisegę atšvaitą.

Tinkamai naudojami atšvaitai padės išvengti nelaimių kelyje, o mes visi būsime matomi ir saugesni  tamsiu paros metu bei esant blogoms oro sąlygoms.

Linkėdamas saugaus kelio

Spalio10 dieną III klasių mokiniams vyko paskaita – diskusija „Žmogaus gyvybės vystymasis. Neplanuotas nėštumas, jo išeitys ir pasekmės“, skirta mokinių Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrajai programai įgyvendinti. Ją vedė lektoriai Virgilija ir Domininkas Lizdeniai iš Mažeikių dekanato šeimos centro. 

Paskaitos tikslas – ugdyti atsakingą ir pagarbų jaunimo požiūrį į tarpusavio bei lytinius santykius, šeimos kūrimą, grįstą tarpusavio pagarba ir atsakomybe, ugdyti atsakingą požiūrį į tėvystę/motinystę bei šviesti jaunimą apie besąlygišką žmogaus gyvybės vertę nuo jo pradėjimo iki natūralios mirties, žmogaus vystymąsi iki gimimo ir aborto pasekmes. Paskaitą – diskusiją inicijavo Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

Mokiniai papildė žinias apie neįkainojamą žmogaus gyvybės vertę, išgirdo prasmingus ir gražius žodžius apie bendravimo svarbą ir darnios šeimos pagrindus.

Rugsėjo 22 dieną 14.00 val. Telšių „Džiugo“ gimnazija dalyvavo kasmetiniame Solidarumo bėgime. Visi „Džiugo“ bendruomenės nariai: mokiniai ir mokytojai, administracijos darbuotojai ir personalo atstovai, buvo kviečiami startuoti Masčio ežero aikštelėje prie Telšių „Alkos“ muziejaus ir bėgti pakrante iki „Kranto“ progimnazijos. „Džiugo“ gimnazijos direktorius Mindaugas Sabaliauskas visiems dalyviams priminė, kad gimnazija jau 4 metus iš eilės dalyvauja bėgime, taip propaguodama solidarumą, bendruomeniškumą, draugiškumą ir visuomeniškumą. Drauge kuriama tokia mokykla, kurioje visiems būtų gera.

Pasidalinsiu mintimis, kurios nusmelkė pirmą kartą nutarus prisidėti prie akcijos ,,Gelbėkime vaikus“. Būdama praktikė ir pragmatikė, iš pradžių suabejojau šio renginio prasme: juk vaikus reikia mylėti ir gelbėti tiesiogiai jiems padedant ir kuriant jų gerovę, o ne kažkur bėgiojant ir darant sau pramogą bei papildomą treniruotę. Bet geriau pamąsčius – juk mes ir gelbėjame vaikus. Pirmiausia tuos, kurie yra arčiausiai mūsų. Pakvietę savo mokinius į Solidarumo bėgimą ir dovanoję vieni kitiems brangiausią žemės resursą – laiką, mes laimime malonų bendravimą ir vieni kitų pažinimą draugiškoje be sienų aplinkoje. Drauge bėgdami ir vieni kitus motyvuodami, mes ugdome valią judėti tikslo link. Ir visai nesvarbu, kad dar tik numatytos distancijos vidurys. Prisideriname vieni prie kitų tempo ir taip išmokstame pamoką – jei matau, kad stengiesi, aš prilėtinsiu savo žingsnį ir tikslą pasieksime drauge. Tik augink savyje ryžtą ir bendrauk su manimi. Dar viena pamoka, kad mūsų skirtingume ir slypi mūsų jėga. Net jei esi greičiausias ar lėčiausias, tau reikia žmonių šalia, kad galėtumei pasimatuoti, būti paskatintas ir jaustis įvertintas. O kur dar malonumas būti draugišku pavyzdžiu ir įkvėpimo šaltiniu kitiems. Na, ir laimėta bendra valanda be kompiuterių ir virtualios erdvės.

Gryno oro gurkšnis, raudoniu papuošti skruostai ir malonus nuovargis. Širdies darbas suaktyvintas, o greitas pulsas primena, kad žmogaus kūnas sukurtas judėti. O jei dar judėjimas siejamas su moraline ir finansine pagalba vaikams, tada penktadienio popietės bendruomeniškas bėgimas yra nuostabi iniciatyva, kuri galėtų mus suburti ne kartą per metus, o dažniau.