Nuo 2003 metų lapkričio 29 d. Lietuvoje minima Draugo diena. Ta proga gimnazijos I klasių mokiniams vyko integruotos tikybos, etikos, dailės ir technologijų pamokos „Draugystė: asmenybės raiška“. Mokytojos Renata Mončytė ir Vilma Žutautienė bendrose dorinio ugdymo pamokose su pirmokais aptarė draugystės sąvoką, draugystės požymius, apibendrino, kas žeidžia bei stiprina draugystę. Diskutuodami kėlė klausimus, kodėl verta turėti draugų, ką jaunam žmogui gali duoti draugystė su vyresniu žmogumi, ar tėvai, broliai, sesės gali tapti draugais, kokias mintis, emocijas sukelia draugo išdavystė ir pan.

Skaitydamas ištrauką iš Biblijos, kiekvienas turėjo pažymėti įdomiausias, reikšmingiausias mintis apie draugystę. Be jokios abejonės, visi sutiko su mintimi: „Tebūna daug pažįstamų, kurie tave sveikina, bet vienas iš tūkstančio tavo artimas draugas“.

Dailės pamokose su mokytoja Gražina Raudoniene visi pirmokai kūrė draugystės ikonas, panaudodami įvairius simbolius bei filosofines, etines mintis apie draugystę, draugus, o per technologijų pamokas su mokytoja Danute Vaitikaitiene pynė draugystės apyrankes. Gražiausius darbus galima apžiūrėti prie mokytojų kambario eksponuojamoje parodoje „Draugystės ikona“.

Gruodžio 1-oji minima kaip Pasaulinė kovos su AIDS diena. „Džiugo“ gimnazija priėmė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro kvietimą ir gruodžio 1 d. dalyvavo viktorinoje – protmūšyje „AIDS: geriau žinoti 17“.

Gimnazijos skaitykloje po šešių pamokų susirinko 10 komandų iš I-IV gimnazijos klasių. Komandų dalyviai turėjo atsakyti į 10 renginio organizatorių klausimų ir susipažino su jų pateikta informacine medžiaga apie ŽIV/AIDS bei gavo lankstinukų. Geriausiai pasirodė IId klasės komanda. Antroji buvo Ia klasės komanda, trečiąją vietą užėmė Id klasės komanda. Visos trys komandos buvo apdovanotos Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro įsteigtomis dovanėlėmis ir gimnazijos padėkos raštais.

Šio renginio tikslas – supažindinti mokinius su AIDS problema, suteikti daugiau žinių apie ŽIV/AIDS, apie užsikrėtimo ir apsisaugojimo būdus, ugdyti toleranciją sergantiems AIDS. Mokiniams suteiktos žinios skatins jų sąmoningą ir atsakingą elgesį už save ir kitus, nes AIDS yra labai pavojinga ir klastinga liga.

Kai viešumoje vis dažniau ir garsiau kalbama apie atkurtos Lietuvos šimtmečio sukaktį, būsimus šventinius renginius, norisi daugiau sužinoti bei suvokti, kaip mūsų senelių ir prosenelių kartos gyveno, apie ką svajojo ir ką patyrė šiuo laikotarpiu. Šiandien gyvenimas mūsų šalyje nėra lengvas, dažnai padejuojame dėl įvairių problemų, tačiau žvelgdami į praeito šimtmečio Lietuvos istoriją galime semtis dvasinės stiprybės ir išmokti svarbias praeities pamokas.

Tokią unikalią galimybę turėjo dvi ketvirtokų grupės, apie tremties istorinį kontekstą bei literatūrą susipažinusios netradicinėje erdvėje – skaitykloje, kur lietuvių kalbos mokytojų Aušros Ramančauskienės ir Astos Ruikienės pakviesti svečiai gyvu žodžiu liudijo katastrofų laikotarpio faktus. Pradžioje mokiniai stebėjo dokumentinio filmo „Ledo vaikai“ ištraukas, vėliau klausėsi interviu ir fiksavo svečių patirtis. Savo išgyvenimus pasakojo 1945 m. trėmimų liudininkas Stanislovas Bidva, kurio mama su šešiais vaikais vieną ankstyvą liepos mėnesio rytą „stribų“ pakelta iš miego ir išvaryta iš namų į Sibirą. Tuo metu tėvas buvo sovietų kalėjime, o vyriausiasis sūnus Juozas išvykęs jo lankyti. Pamokos svečias su ašaromis akyse pasakojo, kaip jis, vienuolikmetis vaikas, kentė begalinį alkį, nežmoniškas gyvenimo sąlygas, motinos, brolių, sesers netektis. Su likusia gyva sesute bandė bėgti iš tremties, tačiau bėglius sučiupę kareiviai vėl grąžino į lagerį. Ne mažiau dramatiška ir Elenos Borusevičiūtės-Šidlauskienės šeimos tremties istorija. Jos tėveliai ilgai neturėjo vaikų, o tą lemtingą 1951 metų spalį į pasaulį turėjo ateiti pirmagimė. Gyvuliniame vagone gimdžiusi mama neturėjo vilties, kad taip lauktas kūdikis išgyvens, atskirta nuo vyro net ketino žudytis. Tačiau tremtyje vietinių rusų sušelpta išgyveno, atlaikė baisius išbandymus. Iš Sibiro Borusevičių šeima grįžo, kai dukrai Elenutei sukako šešeri metai. Pamokos svečių pasakojimai išties sukrėtė abiturientus, leido giliau pajusti ne tik „vadovėlinius“ faktus, bet ir autentiškus praeities liudijimus.

Antrą pamoką mokiniai atidžiai analizavo žymios tremties autorės Dalios Grinkevičiūtės memuarų apybraižos „Lietuviai prie Laptevų jūros“ ištraukas, siejo sukauptą istorinį kontekstą su kūriniu, žvelgė į situaciją iš geografo, tremtinio, valdžios atstovo, psichologo pozicijų. Daugelis suprato, kad mūsų tautos istorija skaudi ir tragiška, todėl verta ją kuo giliau pažinti, kad artėjanti jubiliejinė Lietuvos sukaktis būtų kuo prasmingesnė.

Lapkričio 29 dieną „Džiugo“ gimnazijos psichologų būrelio nariai viešėjo tarptautinės korporacijos „Mars“ padalinyje.

Bendrovė jau šeštus metus iš eilės pateko į geriausių darbdavių pasaulyje sąrašą, nes suteikia sąlygas savo darbuotojams nuolat tobulėti bei plėsti kompetencijas. „Mars Lietuva“ yra šokoladinių batonėlių ir maisto gyvūnams rinkos lyderė Lietuvoje. Gamykloje dirba apie 800 darbuotojų. Kasmet čia pagaminama apie 75 000 tonų per 400 rūšių ir formatų konservuoto maisto gyvūnams. Beveik visa Lietuvoje pagaminta produkcija eksportuojama į 30 Europos šalių. Gimnazistams buvo pristatyta gamyklos strategija, o apsirengę specialia apranga mokiniai turėjo galimybę pamatyti gamybos procesą bei produktų pristatymą.

Vėliau mokiniai apsilankė Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultete, kur sužinojo apie šio fakulteto studijų programas, pabuvojo chemijos laboratorijoje, kur susipažino su studentų atliekamais tyrimais bei eksperimentais. Vėliau domėjosi 3D spausdintuvu, susirungė mini sumo robotų varžybose bei palygino mini sumo robotus su 3 kg sumo robotu. KU Robotikos klubas iškovojo pirmąją vietą tarptautinėse robotų rungtynėse, didžiausiame Europoje renginyje „Robotex 2017“, ir skris į Japoniją atstovauti Lietuvai pasauliniame renginyje „International Robot Sumo Tournament 2017“. Taip pat mokiniai pamatė doc. dr. Prano Mažeikos ir studentų sukurtą pneumomobilį.

Mokiniams edukacinė išvyka labai patiko ir suteikė naudingos informacijos bei reikalingų žinių.

Lapkričio 20-24 dienomis Klaipėdos universitete jau devintąjį kartą buvo įgyvendinamas projektas moksleiviams „Iškeisk pamoką į paskaitą!“ Mokiniai turėjo galimybę trumpai tapti Klaipėdos universiteto studentais ir sužinoti daugiau apie juos dominančias studijų programas. Skirtingų mokslo krypčių paskaitas skaitė Klaipėdos universiteto profesoriai, docentai, kiti savo sričių profesionalai. Naudodamiesi šia galimybe lapkričio 23 d. Telšių Žemaitės ir „Džiugo“ gimnazijų mokiniai vyko paklausyti paskaitos „Profesinio streso įveikos strategijos“, kurią skaitė doc. dr. Indrė Dirgėlienė. Po paskaitos moksleiviai apsilankė Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultete, kur susipažino su šio fakulteto studijų programomis, apsilankė statybinių medžiagų bei chemijos laboratorijose, kur turėjo galimybę atlikti bandymą su nafta bei sužinojo, kokiu prietaisu ir kaip matuojamas vėjo greitis. Doc. dr. Pranas Mažeika pristatė studentų sukurtą pneumomobilį, jo veikimo principą, konstrukcijos ir kitus ypatumus. Šiais metais Vengrijoje vykusiose suspaustu oru varomų transporto priemonių varžybose Klaipėdos universiteto studentų komanda laimėjo net 4 apdovanojimus.

Kelionė į Klaipėdos universitetą – tai dar viena galimybė daugiau sužinoti apie studijų programas, pomėgių realizavimo galimybes studijuojant bei praplėsti akiratį.

Belaukdama švenčių „Džiugo“ gimnazija pasidabino baltomis užuolaidėlėmis, taip prikviesdama ir žiemišką orą su puriomis snaigėmis. Padedami technologijų ir dailės mokytojų, gimnazistai kartu su auklėtojais karpė užuolaidėles ir kabino languose. Taip gimnazija prisidėjo prie konkurso „Baltos užuolaidėlės mano miestui“ dalyvių. Konkursą inicijavo Telšių rajono savivaldybės kultūros centras kartu su Telšių jaunimo etnoklubu „Čiučiuruks“ ir jo vadove Rita Macijauskiene, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriaus nariais. Konkursu siekiama atgaivinti seną karpymo meno tradiciją bei paminėti Etnografinių regionų metus.

Bendradarbiaujant su Telšių teisininkų draugija, „Džiugo“ gimnazistams organizuojamos teisės pamokos ir susitikimai netradicinėje aplinkoje. Taip 2017 metų lapkričio 28 dieną III-IV klasių mokiniai, pasirinkę teisės dalyką, apsilankė Telšių apylinkės prokuratūroje. Mokinius lydėjo istorijos bei teisės mokytoja Nomeda Laukaitienė. Ten vykusią pamoką „Baudžiamoji teisė. Prokuroro darbo ypatumai“ organizavo Telšių apylinkės prokuratūros vyriausioji teisėja Daiva Armalienė ir Telšių teisininkų draugijos pirmininkas, prokuroras Arūnas Laukaitis.

Mokiniai buvo maloniai sutikti ir supažindinti su Telšių apskrities prokuratūros struktūra, veikla, taip pat ir elektronine sistema. Pamokos pabaigoje aptarta visa išklausyta informacija ir atsakyta į užduotus klausimus. „Džiugo“ gimnazijos mokiniai pamoką įvertino kaip informatyvią ir labai naudingą.

Gražų ir saulėtą lapkričio 24 dienos penktadienį 46 trečių ir ketvirtų klasių „Džiugo“ gimnazistai su lietuvių kalbos mokytojomis Aušra Ramančauskiene, Asta Ruikiene ir Rasa Veitiene aplankė laikinąją sostinę. Išvykos tikslas buvo net keturi svarbūs objektai. Kitaip sakant, turėjome net keturias paskaitos ilgumo (dvigubas) lietuvių kalbos pamokas.

Pirmiausia Rotušės aikštėje pamatėme jau puošiamą eglutę ir su kalėdine nuotaika skubėjome į čia pat esančius Maironio ir Vaižganto muziejus. Gidai papasakojo daug įdomių ir naujų detalių iš rašytojų gyvenimo, atskleidė šių asmenybių charakterius, vidinį žavesį, nepaprastą darbštumą, galėjome apžiūrėti asmeninius rašytojų daiktus, baldus. Vėliau skubėjome į Pažaislio vienuolyną, kur mums papasakojo vienuolyno istoriją, supažindino su baroko skulptūra, daile, architektūra, parodė, kur vienuolyno fundatoriaus Kazimiero Paco kapas. Susipažinome ir su vienuole kazimieriete, kuri visiems palinkėjo rasti savo tikrąjį pašaukimą ir atrasti laimę gyvenime. Šiek tiek sušalę, bet karštomis nuo įspūdžių ir informacijos galvomis vykome į Palemoną, kur stovi gražus ir originalus rašytojos Salomėjos Nėries ir skulptoriaus Bernardo Bučo namas – muziejus. Autobuse gimnazistai skaitė Salomėjos Nėries dienoraščio ištraukas, eilėraščius ir net uždainavo „Mūsų dienos…“ Dviejų menininkų sodyba, namas tarsi kvėpavo ramybe, jaukumu, švelnia romantika. Dar kartą prisilietėme prie karo metų tragedijos, sugriovusios ne vienos šeimos svajones, ramią kasdienybę, dar kartą prisilietėme prie tragiško Salomėjos Nėries gyvenimo, jos neramios ir aistringos sielos. Paskutinis objektas aplankytas, tad galima ir apie pramogas pagalvoti, ir prekybos centre apsilankyti. Kalėdinė nuotaika mus kaip pasitiko, taip ir išlydėjo iš Kauno, nes dar valandai kitai užsukome į Megą (pavalgyti, sušilti, pasirūpinti lauktuvėmis…), o Mega švytėte švytėjo kalėdinėmis puošmenomis…

Atsisveikindamas vairuotojas pasidžiaugė, kad mokiniai mandagūs. Džiaugiamės ir mes savo kantriais (programa buvo įtempta ir tikrai ne pramogai skirta), smalsiais, ištvermingais mokiniais, kurie dar padėkojo ir patikino, kad ekskursija patiko.

Lapkričio 22 d. II klasių mokinių grupelė, lydima pavaduotojos ugdymui J.Šalkauskytės ir bibliotekininkės J.Pronskienės, apsilankė Telšių priešgaisrinės tarnybos suorganizuotame susitikime su Ugniagesių gelbėjimo mokyklos narų ir fizinio parengimo skyriaus viršininku, atstovu karjerai V.Dievuliu. Lektorius supažindino su šios mokyklos priėmimo tvarka ir paragino stoti į ją kreipdamasis: „Jeigu esi ryžtingas ir drąsus, nori padėti kitiems – tapk ugniagesiu gelbėtoju!”

Žinoma, yra svarbu ir tai, kuo įsitikini, ir tai, kaip supranti tikrovę, esančią po istorijos realybe. Visada įtaigesnės yra tos pamokos, kuriose esi ne tik ,,žiūrovas“, bet ir ,,vartotojas“ to, kas rodoma, kas pasakojama, kai vaikštai tikrai tomis vietomis, kur vyko pasipriešinimo pokario kovos, kur buvo aukojamasi ir tikima ateitimi, kur vis dėlto gyva ir klasta, ir melas… Būtent netradicinėje istorijos ir lietuvių kalbos pamokoje – išvykoje į Žarėnų partizanų būrio vietą, Dievo Krėslo mišką, lapkričio 14 dieną ir buvo kalbama apie tai, kas šiose vietose vyko, kokios patirtos kančios ir ką būtina atminti. Pamoką organizavo istorijos mokytoja Vida Urlovaitė, lietuvių kalbos mokytojos Aušra Ramančauskienė ir Sigita Ieva Naglienė. Abiturientų laukė susitikimas su telšiškiams gerai žinomu žmogumi, istorinės atminties saugotoju, Garbės piliečiu, menininku Alfredu Jonušu.

Į rudens perlytą mišką vedė žvyruotas kelias, medžių rimtis, rytmetinis tykumas ir vis dar „nepabėgusi“ žaluma, akmenų ir tipiniai atminimų kryžiai, vis dar aiškiai tankus Dievų Krėslo eglynas… Paminklai partizanams, bunkeris miško tankmėje ir įtaigus A. Jonušo pasakojimas su konkrečiais faktais, datomis, pavardėmis – tai liudijimas to, kas iš praeities turi būti perduodama kaip tikrovės saugojimas, kaip tautos laisvės gynimo simbolis. Abiturientai turėjo galimybę įsitikinti, kaip atrodė bunkeris, kokiomis sąlygomis gyveno partizanai. Į praeities rimtį sklido ir partizano išgyvenimų dienoraščio ištrauka, skaitoma Ernesto Stankaus, IV c klasės gimnazisto, apie L. Baliukevičiaus – Dzūko savijautą, draugų mirtį ir jų idėjinius siekius, pasidalinta apmąstymais, istorine tiesa. Labai jautriai nuskambėjo ir gerai žinomo poeto partizano Broniaus Krivicko eilės, perteiktos dvyliktoko Lauryno Petraičio (IV a). Aplankytos ir Žarėnų kapinės, kuriose palaidoti septyni pokario kovų partizanai, pagerbta jų atmintis. Itin kruopščiai po kruopelę vis atrandama naujų kankinimo ir laidojimo vietų, dokumentų, todėl, kaip minėjo A. Jonušas, labai svarbu teisingai suprasti pasipriešinimo partizanų veiklą ir pateisinti nekaltų aukų vardą. Tik suvokus istorinę tiesą, nebeliks vietos įvairioms interpretacijoms ar istorijos šešėliams.

Taigi, netradicinė pamoka – tai ne tik pažintis su tuo, kas saugoma visai netoli, kaip sakoma, prie namų, bet ir tai, kas yra mūsų tautos stiprybės pamatas. Ši pamoka skirta Lietuvos šimtmečiui paminėti – bendrystės galiai, vadinasi, ir asmens savivokai, Lietuvos istorijos – kultūros sampratai. Kuo dažniau apie tai bus kalbama, tuo įtaigesnis bus ir visumos supratimas, ir lietuvio vertės pajutimas.