2011 m. rugsėjo paskutinę savaitę Telšių „Džiugo“ vidurinėje mokykloje sporto klubas „Džiugietis“ organizavo krepšinio turnyrą skirtą Tarptautiniai mokytojų dienai paminėti, kuriose tradiciškai dalyvavo keturios komandos: Telšių kunigų seminarijos, „Džiugo“ vid. m-klos tėvų, mokytojų ir moksleivių komandos.

(daugiau…)

Svarbiausi ES kalbų politikos dokumentai akcentuoja, jog „kalbos mokėjimas yra vertingas turtas šiandienos globalizuotame pasaulyje“, taip pat remia daugiakalbystę ir teigia, kad „kelias kalbas mokantys piliečiai gali geriau pasinaudoti integruotoje Europoje teikiamomis mokymosi galimybėmis“ bei siekia, „kad kiekvienas ES pilietis, be gimtosios kalbos, galėtų kalbėti bent dviem užsienio kalbomis“:
(http://ec.europa.eu/education/languages/eu-language-policy/ Nuo 2001-ųjų metų rugsėjo 26-ąją minime Europos kalbų dieną bei ypatingą dėmesį skiriame Europos kalbų pažinimui, skatiname jų mokymąsi.
Kaip ir kasmet ši diena paminėta ir mūsų mokykloje. Po trijų pamokų mokiniai turėjo puikią galimybę išbandyti savo jėgas viktorinose anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių kalbomis tam skirtuose ir tų šalių atributika puoštuose kabinetuose, kur laukė ne tik užduotys, bet ir skanėstai, prizai. Po keturių pamokų į „Kalbų žinovų mūšį“ buvo pakviesti mokytojai. Dvi komandos azartiškai atsakinėjo į klausimus apie Europos kalbas ir draugiškai jį laimėjo.
Norėtųsi priminti, kad Europa yra ir visada bus daugiakalbė. Kalbų mokymasis atveria žmonėms naujas galimybes. Tai daryti gali visi.

Anglų kalbos mokytoja Rasa Blaževičienė

Rugsėjo 23 dieną, penktadienį,  „Džiugo“ vidurinė mokykla šventė Obuolio dieną.
Žinia, jog mūsų mokykla dalyvauja projekte "Sveikatiada", kurio tikslas formuoti sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžiais pagrįstą kultūrą mokyklų bendruomenėse, kuriant patrauklių bei inovatyvių ugdymo priemonių visumą bei organizuojant šių priemonių įgyvendinimą. Mūsų mokykla šiame projekte dalyvauja pirmus metus ir biologijos mokytojų dėka aktyviai įsijungė į projekto veiklą.

Per antrą pamoką daugelis mūsų mokyklos mokinių ir mokytojų buvo pavaišinti lietuviškais obuoliais, trumpai supažindinti su jų nauda ir savybėmis. Malonu, jog mūsų mokykla tampa sveikatą puoselėjančia bendruomene.
Ačiū visiems už šiltą sutikimą, mes, kaip ir jūs, taip pat tikimės, kad tokių dienų bus ir daugiau.

                                                                                                                                           Prezidentūra

Rugsėjo 23-ioji – diena, pažymėta atodūsio, liūdesio ir skausmo ženklu. Diena, kuri kasmet suburia draugėn tuos, kuriems ne tas pats, kurių atminty gyva istorinė praeitis. Šiemet minime 70 metų nuo tragiškų įvykių Lietuvoje dienos, kai 1941 m., prasidėjus nacių okupacijai prasidėjo ir masinis žydų naikinimas.
Pagerbti holokausto aukų penktadienio rytą rinkosi Telšių „Džiugo“ vidurinės moksleiviai, lydimi mokyklos vadovybės ir mokytojų. Istorijos mokytojų iniciatyva suorganizuotas minėjimas žydų kapinėse palietė daugelio dalyvių širdis. Smuiko melodija privertė nutilti jaunatvišką minią, akimirkai sustoti ir susimąstyti. Žvelgdami į žydų tautos simbolį – menorą, klausydami 11 klasės mokinės Godobertos Gumbakytės skaitomų istorijos fragmentų, kultūrinių įžvalgų, galėjome apmąstyti XX-ojo amžiaus paradoksą – kaip civilizacija paženklino šį laikotarpį. Tikėta ir idealizuota, jog tai bus proto, technikos ir humanizmo sintezės laikas. Tik visa tai sukūrė pragarą žemėje. Žydų tauta buvo padėta ant žmogiškos beprotybės aukuro.
Telšių „Džiugo“ vidurinės moksleivių atsineštos žvakutės ir gėlių vainikai tarsi nebylus, bet aiškus pareiškimas: mes gerbiame holokausto aukas ir norime atkreipti visuomenės dėmesį į rasizmo, ksenofobijos ir antisemitizmo keliamus pavojus. Mokyklos direktorius Mindaugas Sabaliauskas dėkodamas už aktyvų dalyvavimą, mokyklos bendruomenei linkėjo nepamiršti, kad brandžios visuomenės pagrindas – žmogaus teisė vadintis žmogumi. Tikėkime, kad praeities skauduliai aprims, kad nebeatsiras žmogiška valia, galinti pasakyti, jog kažkam nebėra vietos gyvenime ar tiesiog nebeturi teisės gyventi, nesvarbu kokios odos spalvos ar tikėjimo būtų. Tai Dievo, bet ne žmogaus valia.

                                                                      Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rita Kasparavičiūtė