Kai viešumoje vis dažniau ir garsiau kalbama apie atkurtos Lietuvos šimtmečio sukaktį, būsimus šventinius renginius, norisi daugiau sužinoti bei suvokti, kaip mūsų senelių ir prosenelių kartos gyveno, apie ką svajojo ir ką patyrė šiuo laikotarpiu. Šiandien gyvenimas mūsų šalyje nėra lengvas, dažnai padejuojame dėl įvairių problemų, tačiau žvelgdami į praeito šimtmečio Lietuvos istoriją galime semtis dvasinės stiprybės ir išmokti svarbias praeities pamokas.

Tokią unikalią galimybę turėjo dvi ketvirtokų grupės, apie tremties istorinį kontekstą bei literatūrą susipažinusios netradicinėje erdvėje – skaitykloje, kur lietuvių kalbos mokytojų Aušros Ramančauskienės ir Astos Ruikienės pakviesti svečiai gyvu žodžiu liudijo katastrofų laikotarpio faktus. Pradžioje mokiniai stebėjo dokumentinio filmo „Ledo vaikai“ ištraukas, vėliau klausėsi interviu ir fiksavo svečių patirtis. Savo išgyvenimus pasakojo 1945 m. trėmimų liudininkas Stanislovas Bidva, kurio mama su šešiais vaikais vieną ankstyvą liepos mėnesio rytą „stribų“ pakelta iš miego ir išvaryta iš namų į Sibirą. Tuo metu tėvas buvo sovietų kalėjime, o vyriausiasis sūnus Juozas išvykęs jo lankyti. Pamokos svečias su ašaromis akyse pasakojo, kaip jis, vienuolikmetis vaikas, kentė begalinį alkį, nežmoniškas gyvenimo sąlygas, motinos, brolių, sesers netektis. Su likusia gyva sesute bandė bėgti iš tremties, tačiau bėglius sučiupę kareiviai vėl grąžino į lagerį. Ne mažiau dramatiška ir Elenos Borusevičiūtės-Šidlauskienės šeimos tremties istorija. Jos tėveliai ilgai neturėjo vaikų, o tą lemtingą 1951 metų spalį į pasaulį turėjo ateiti pirmagimė. Gyvuliniame vagone gimdžiusi mama neturėjo vilties, kad taip lauktas kūdikis išgyvens, atskirta nuo vyro net ketino žudytis. Tačiau tremtyje vietinių rusų sušelpta išgyveno, atlaikė baisius išbandymus. Iš Sibiro Borusevičių šeima grįžo, kai dukrai Elenutei sukako šešeri metai. Pamokos svečių pasakojimai išties sukrėtė abiturientus, leido giliau pajusti ne tik „vadovėlinius“ faktus, bet ir autentiškus praeities liudijimus.

Antrą pamoką mokiniai atidžiai analizavo žymios tremties autorės Dalios Grinkevičiūtės memuarų apybraižos „Lietuviai prie Laptevų jūros“ ištraukas, siejo sukauptą istorinį kontekstą su kūriniu, žvelgė į situaciją iš geografo, tremtinio, valdžios atstovo, psichologo pozicijų. Daugelis suprato, kad mūsų tautos istorija skaudi ir tragiška, todėl verta ją kuo giliau pažinti, kad artėjanti jubiliejinė Lietuvos sukaktis būtų kuo prasmingesnė.