„Kodėl gyvenimui aš trokštu tarti: Taip!/ Ir visada tik šitaip, ne kitaip?“ (Vytautas Mačernis)
2017 metų spalio 11 dieną Telšių „Džiugo“ gimnazijos IV klasės mokiniai, lydimi lietuvių kalbos mokytojos Aušros Ramančauskienės, vyko į jauniausio literatūros klasiko, žemininko Vytauto Mačernio  gimtąjį Šarnelės kaimą bei netoli esančią Žemaičių Kalvariją.
Pirmiausia, sustoję Žemaičių Kalvarijoje ir susitikę su gidu Broniumi Kleinausku, aplankėme Vytauto Mačernio muziejų, kuriame eksponuojamos šio rašytojo poezijos knygos, nuotraukos, dokumentai bei asmeniniai daiktai. Muziejuje gidas įdomiai papasakojo tik 23 metus trukusią poeto gyvenimo istoriją, iš kurios daugiau sužinojome apie jo asmeninį gyvenimą, mokyklos laikus, mylimąją Bronę Vildžiūnaitę ir kūrybą.

Vėliau, norėdami paminėti Vytauto Mačernio mirties metines (žuvo spalio 7 dieną), užkopėme į Šarnelėje, šalia gimtųjų namų,  esantį Žvyrynėlio kalnelį, kur poetas buvo palaidotas. Čia jis, grįžęs į tėviškę, mėgdavo būti ir parašė didžiąją dalį savo eilėraščių. Pagerbdami šį poetą uždegėme žvakelę, padėjome gėlių puokštelę ( didžiausia vertybe jis laikė kuklumą). Taip pat, stovėdami šioje Vytauto Mačernio pamėgtoje vietoje ir matydami nuo kalvos  atsiveriantį jo tėviškės peizažą, girdėdami ramų šimtamečių medžių ošimą, deklamavome sonetus, skaitėme ištraukas iš poeto laiškų. Mąstėme apie žmogaus būties prasmę, „aukštąsias akimirkas“ bei „dūžtančias formas“, apie tai, koks nenuspėjamas likimas… Tačiau nepaisant visų sunkumų, vidinių kančių, prieštaravimų šio poeto lyrinis subjektas 31-ajame sonete iš „Žiemos sonetų” sako: „gyvenimui aš trokštu tarti: Taip!“ Supratome, kad svarbu siekti savo tikslų bei išlikti stipriems, kad ir kas benutiktų.

Taigi, šioje netradicinėje literatūros pamokoje turėjome galimybę labiau pajusti Vytauto Mačernio vidinį pasaulį ir patys sau užduoti egzistencinių klausimų, kurių yra šio poeto filosofinėje kūryboje.