Šiemet birželio 14 d. sukanka 73 metai, kai buvo įvykdyti pirmieji masiniai gyventojų trėmimai iš Lietuvos į tolimuosius SSRS kraštus. „Juodojo birželio“ Gedulo ir vilties diena – tai svarbi tautai data, kurią Lietuvos Respublikos Seimas įrašė į atmintinų dienų sąrašą, puoselėdamas viltį, kad Lietuva daugiau niekada nepatirs tokios tragedijos. Prisiminti šiuos skaudžius istorijos faktus ir giliau suvokti tremties mastus ir pasekmes 3 klasių mokiniai ir mokytojai rinkosi prie tremtinių kryžiaus paminklo. Čia degant žvakelėms tylos minute pagerbtas tremtinių atminimas. Nuskambėjus ilgesingai dainai „Jei ne auksinės vasaros…“, istorijos mokytoja Vida Urlovaitė papasakojo apie paminklo atsiradimą ir šią ypatingą Telšių miesto vietą.

Mažosios bažnytėlės sakralioje erdvėje mokiniai skaitė poetų – tremtinių eiles, autentiškus prisiminimus, liudijimus, klausėsi istorijos mokytojos Nomedos Laukaitienės pranešimo apie sovietų vykdytą genocidą, kruopščiai planuojamas operacijas prieš taikius gyventojus, žiūrėjo dokumentinio filmo „Misija – Sibiras 2013“ ištraukas. Skaidri ir lyriška Radvilės Kaminskytės fleitos melodija leido susikaupus pamąstyti apie neteisybę ir skriaudą žmogui. Visus ypač sukrėtė pakviestos renginio viešnios – mokytojos ir poetės Elenos Šidlauskienės – gyvenimo istorija. Raiškiai ir įtaigiai perteiktos jos šeimos trėmimo, gimimo traukinyje aplinkybės, grįžimas į išsvajotą tėvynę, kurios meilę skiepijo tėveliai, leido giliau suprasti, kokias kančias patyrė tremtiniai ir kad visa tai nėra tolima praeitis. Renginio pabaigoje prasmingą žodį apie dabarties žmogaus santykį su dramatiška praeitimi, apie nepaprastą dvasinę tremtinių stiprybę kalbėjo vyskupas Linas Vodopjanovas ir prelatas Juozas Šiurys, linkėdami jaunajai kartai niekad nepatirti tokių skaudžių sukrėtimų.