Kovo 16-oji diena ženklino „Džiugo“ gimnazijos istorijoje naują etapą. Tapome jauniausia gimnazija apskrityje. Įgyvendintos šventinio scenarijaus idėjos, plevėsuojanti nauja vėliava, vieningai tariami priesaikos žodžiai, skambantys himno akordai sutelkė bendruomenę į vieningą būrį.

Šventė prasidėjo padėkos Šv. Mišiomis Telšių šv. Antano Paduviečio katedroje. O dėkoti turime už ką: už brandą, už atrastą dialogą, už savitarpio supratimą, už smalsius ir žingeidžius mokinius, už kolegišką alkūnių solidarumą, už buvimą drauge ir ėjimą kartu vieno tikslo link. Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijos rektoriaus V. Ačo žodžiai kiekviename iš mūsų paliko prisiminimą, kad siekdami žemiškojo mokslo nepamirštume dieviškojo.

Popietę, skambant maršui, į mokyklos aktų salę rinkosi kviestiniai svečiai: Švietimo skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė, mūsų gimnazijos kuratorė Daiva Tumienė, miesto meras Vytautas Kleiva ir savivaldybės atstovai, seimo narys Valentinas Bukauskas, buvęs mokyklos vadovas Kazimieras Valančauskas, mokyklų direktoriai, socialinių partnerių atstovai, tėveliai, mokytojai ir gimnazijos moksleiviai. Daug ko linkėta, daug kuom pasidžiaugta, daug kas prisiminta. Greta linkėjimų nepamiršti ir gimnazijai patikėti įsipareigojimai. „Džiugo“ gimnazijai iškeltas uždavinys – tapti atvira, patrauklia žinių ir informacijos buveine ir prasmingo žmonių bendravimo namais.

Minėdama inauguracijos šventę bendruomenė geru žodžiu mini ir nuoširdžiai dėkoja pagrindiniam gimnazijos rėmėjui ir socialiniam partneriui AB „Žemaitijos pienas“ , be kurio šventinis stalas nebūtų buvęs toks skalsus, o gimnazija nesididžiuotų turinti dvi vėliavas.

Kiekvienas mokyklos bendruomenės narys greičiausiai tyliai savo širdyje pasižadėjo gimnazijos istorijos puslapiuose rašyti prasmingesnius sakinius: ugdyti humanistines vertybes, bendrumo jausmą ir santarvę.