Balandžio 24-28 d. įvyko keletą mėnesių planuota, įvairių organizacinių iššūkių patyrusi Erasmus+ projekto „Footprints in Europe“ baigiamoji kelionė į Briuselį. Projekto įgyvendinimas truko 3 metus. Per tuos metus projekto dalyviai iš Lietuvos ir Vokietijos atliko daug tiriamųjų ir pažintinių veiklų: ieškojo, kokius pėdsakus galima rasti kultūros, maisto, istorijos bei kituose kontekstuose. Buvo organizuoti partnerių susitikimai Vokietijoje ir Lietuvoje.

22 mokinių grupė, lydima anglų kalbos mokytojų Indrės Benikienės, Audronės Alšauskaitės, biologijos mokytojos Dainoros Kurlienės ir etikos mokytojos Vilmos Žutautienės, pirmadienio vakarą lėktuvu nusileido Briuselio Charleroi oro uoste. Kai kam teko patirti ir pirmojo skrydžio, ir pirmos kelionės į užsienį jaudulį. Briuselis pasitiko kultūrine bei rasine įvairove.  „Suvienijusi įvairovė“ – tai Europos Sąjungos devizas, pradėtas naudoti nuo 2000 m. Juo pažymima, kad europiečiai susibūrė į Europos Sąjungą siekdami taikos bei gerovės ir kartu praturtino vieni kitus kultūrų, tradicijų bei kalbų gausa. Kupini pirmųjų įspūdžių, į viešbutį atvykome gana vėlai, tad liko įsikurti, pailsėti ir susikaupti artėjančioms patirtims.

Antradienį, pasistiprinę gausiais pusryčiais, išbandėme vietinį transportą – metro. Čia pravertė orientaciniai gebėjimai, geografinės žinios ir, žinoma, visų sutarimas, įsiklausymas, pagalba vienas kitam. Tą dieną mūsų laukė susitikimas su projekto partneriais iš Vokietijos Hildburghausen Gymnasium Georgianum. Kartu visi aplankėme Atomiumą. Tai didelė metalinė konstrukcija, vaizduojanti net 165 milijardus kartų padidintą geležies molekulę, tapusią ne tik Briuselio, bet ir visos Belgijos simboliu. Gidai mus supažindino su vietovės istorija, vyko Barbara Diurau paroda „View from my window”. 3 milijonai narių Facebook grupės tokiu pat pavadinimu kaip paroda siuntė savo nuotraukas per pandemiją, kai visas pasaulis išgyveno izoliaciją. Vėliau „apkeliavome“ visą Europos Sąjungą Mini Europos parke, kuris paliko neišdildomų įspūdžių. Čia susipažinome ir iš arti pamatėme pačius žymiausius Europos valstybių pastatus, klausėmės valstybių himnų. Kaip solidarumo ženklą radome ir Kijevo centrinėje dalyje – Maidane – stovinčio paminklo, skirto Ukrainos nepriklausomybei, sumažintą versiją. Po pasivaikščiojimo „po Europą“, turėjome atsipalaidavimo valandėlę Planetariume. Tyloje žiūrėjome filmą „Secret Lives of Stars“, kuris mus nukėlė į dangaus kūnų pasaulį. Likusią antradienio dalį skyrėme Pentagonui – istoriniam Briuselio centrui, Didžiajai aikštei bei savarankiškai plėtėme akiratį.

Trečiadienis buvo skirtas Europos istorijai. Savo pėdsakus palikome Europos Parlamente, kur mus pasitiko europarlamentaras Bronis Ropė, jo padėjėjas Martynas Norbutas bei viešųjų ryšių specialistas Robertas Pogorelis. Projekto dalyviai sužinojo, kaip veikia Europos Parlamentas, kokius „pėdsakus” šioje institucijoje palieka Lietuvos ir Vokietijos parlamentarai bei žmonės, kurie jiems padeda. Vėliau interaktyvios veiklos laukė Europos istorijos namuose bei Parlamentariume. Per ekskursijas virė pokalbis apie tai, kaip svarbu mokėti užsienio kalbų.

Ketvirtadienį aplankėme Briugę ir Gentą – du gražiausius Belgijos miestus. Gidas Markas vedžiojo po šokoladu kvepiančias Briugės gatveles, įtaigiai papasakojo šių miestų istoriją. Po šios išvykos mes, „džiugiečiai“, atsisveikinome su partneriais iš Vokietijos, vildamiesi, kad susitiksime kituose projektuose, ir paskutines valandas prieš miegą praleidome naktiniame Briuselyje.

Penktadienį, prieš skrydį į Lietuvą, suskubome aplankyti ir žymaus XX a. belgų dailininko siurrealisto Rene Magritte, vaizdavusio kasdienius objektus jiems svetimoje aplinkoje, muziejų. Čia bandėme įžvelgti kūrinio ir pavadinimo sąsajas, dalijomės savo interpretacijomis. Tie, kas nepatingėjo aplankyti muziejų, teigė, kad tai puiki netradicinė dailės ir etikos pamoka. O per visą kelionę vyko viena ilga anglų kalbos pamoka.

Telšius „Džiugo“ delegacija pasiekė jau sutemus, pavargusi, bet, kaip įprasta po kelionių, pilna įspūdžių bei su lauktuvėmis artimiesiems. O savame mieste dar laukė staigmena –  didžiulis šakotis, kurį įteikė antrokės Kamilės Rekašiūtės mama. Savaitė, kupina naujų įspūdžių ir pažinčių,  praskriejo kaip viena akimirka. O mes, pailsėję po kelionės, esame įsitikinę, kad tokie projektai plečia akiratį ir suteikia neįkainojamų žinių. Dėkojame projekto koordinatorei Indrei Benikienei už didžiulį pasiaukojimą ir  darbą, baigiamąjį projekto susitikimą surengiant Belgijoje.

Projekto dalyviai