Ruduo –  tai vienas mėgstamiausių  jauniausio lietuvių literatūros klasiko Vytauto Mačernio metų laikas, skatinęs mąstyti apie gyvenimo laikinumą, gyvybės trapumą, būties esmę. Manoma, kad  nebaigto sonetų ciklo „Metai“ meniškiausi, filosofiškiausi tekstai yra būtent apie rudenį ir jo poveikį žmogaus pasaulėjautai. Mokykloje susipažinę su žymiausio Žemaitijos krašto poeto biografija, kūryba, ketvirtų klasių gimnazistai kartu su mokytojomis Ginta Šapaliene, Aušra Ramančauskiene, Andžela Valuckiene ir Asta Ruikiene  spalio 27 dieną išvyko į netradicinę literatūros pamoką  „Vytauto Mačernio takais“ ir aplankė tas vietas, kur poetas gyveno, svajojo, kūrė.

                      Žemaičių Kalvarijoje ekskursijos gidas B. Kleinauskas  visus pasitiko prie  V. Mačernio muziejaus.  Ketvirtokus sužavėjo jo  jautrus ir šiltas pasakojimas apie poeto šeimą, mokslo draugus, nelaimingas meiles… Pasirodo,  po II pasaulinio karo pirmiausia jo knygos išspausdintos ne Lietuvoje, o JAV, Italijoje, o sovietmečiu ilgą laiką apie poeto talentą buvo vengiama kalbėti viešai, kūryba nespausdinama. Tik literatūrologo V. Kubiliaus dėka 1974 m. pasirodė V. Mačernio knyga „Žmogaus apnuoginta širdis“. Nusivedęs gimnazistus į Žemaičių Kalvarijos bažnyčią, gidas rodė vietą po M. Valančiaus portretu, kur poetas mėgęs per šv. mišias sėdėti, po mišių skaitydavo naujausius eilėraščius. Stabtelėję prie žūties vietos (13-osios kryžiaus kelio stotelės)  gimnazistai prisiminė tragiškas  mirties detales ir pasuko Šarnelės link.

                      Gimtoji Šarnelė pasitiko rudenišku miškų ir laukų peizažu, geltonų, rudų lapų kilimas šnarėjo po kojomis. Tyloje ir ramybėje Žvyrinėlio kalnelyje  vienišas poeto kapas  nuolat lankomas poezijos mylėtojų, moksleivių. Pagerbę tylos minute, uždegę žvakelę ketvirtokai skaitė V.Mačernio dienoraščių, laiškų ištraukas, gražiausius sonetus, rašinį apie „Vizijų“ žmogaus  vertybes. Poeto tėviškės mitinėje erdvėje ošiant medžiams, krintant lapams prasmingi poeto žodžiai skambėjo kažkaip ypatingai: „Mokėkime gyventi ir dūžtančiose formose…“, „Gyvenimas daug atima, bet dar daugiau jis duoda./ Gyvenimas naktis, bet jos skliautai žvaigždėti.“ V. Mačernio 100-mečio sukaktis, anot gido, parodė, koks gyvas ir mylimas yra poetas. Ketvirtokų išvykos įspūdžiai ir refleksijos taip pat atskleidė, kad tokių netradicinių pamokų mokiniams iš tiesų reikia.

                                                                              Lietuvių kalbos mokytoja Asta Ruikienė

                                                                    Nuotraukos – IVa klasės mokinės Editos Balbošiovaitės.