Balandžio 22 d. IIa klasė turėjo netradicinę istorijos – anglų kalbos pamoką. Dvidešimtmetis austras Matthias Gröller mums plačiai papasakojo apie žydų tragediją. Jau anksčiau buvome planavę diskusiją apie holokaustą su šiuo austru, kuris savanoriauja Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje. Karantinas sutrukdė svečiui atvykti į gimnaziją, bet nesutrukdė papasakoti mums apie holokaustą. Bendravome Zoom platformoje. Įsiminė svečio mintis: ,,Jaunimas nėra atsakingas už tėvų klaidas, bet atsakingas, kad tiesa nebūtų pamiršta”.

Buvo įdomu išgirsti, kad po karo vis dar gyveno daug žmonių, palaikančių nacių ideologiją, todėl ypač vyresni austrai nėra linkę kalbėti apie tą laiką. Ir šiandien Austrijoje yra vos kelios dienos, per kurias minimas holokaustas.

Taip pat Matthias noriai atsakė į mūsų užduotus klausimus. Vienas iš jų: kaip vokiečiai elgėsi su tais, kurie turėjo šiek tiek žydų kraujo. Jis atsakė, jog jeigu trys iš keturių senelių buvo žydai, ir tu buvai tokiu laikomas. Ši kategorija tarp vokiečių ir žydų buvo pavadinta „Mischling“, kas reiškė hibridas, ir jiems buvo leista turėti Vokietijos pilietybę. Sužinojome, jog gegužės 10-ąją Austrijoje yra minima koncentracijos stovyklos „Mauthausen“ išlaisvinimo diena.

Kadangi, kaip sužinojome, Austrija atlieka ypatingą vaidmenį holokausto istorijoje, Matthias nuo paauglystės domėjosi dvidešimtojo amžiaus istorija ir ieškojo galimybės alternatyviai panaudoti civilinės tarnybos laiką. Šitaip jis susidomėjo holokaustu.

Mokiniams ši paskaita padėjo įtvirtinti ir papildyti istorijos ir anglų kalbos žinias. Daugelis, įvertindami susitikimą, rašė, kad tokios pamokos paįvairina mūsų mokymo programą ir būtų naudinga tokių turėti daugiau.