2017-ieji paskelbti Kazio Bradūno metais, siekiant paminėti 100-tąsias jo gimimo metines. Spalio 11-12 dienomis III-IV klasių „Džiugo“ gimnazistai turėjo galimybę pabendrauti su įdomia asmenybe, etnologe, JAV lietuvių bendruomenės veikėja, poeto Kazio Bradūno dukra Elena Bradūnaite – Aglinskiene, kurią pakvietė ir viešnagės metu Telšiuose globojo direktoriaus pavaduotoja ugdymui Janina Šalkauskytė.

Integruotų pamokų – susitikimų su Elena Bradūnaite – Aglinskiene metu muzikos mokytojos Faustos Sabaliauskienės paruoštoje kompozicijoje jautriai plėtota žmogaus artimo santykio su Tėvyne tema, vėliau, stebėdami ištrauką iš dokumentinio filmo „Išvykimas : Sugrįžimas“, mokiniai išgirdo poeto Kazio Bradūno pasakojimą apie jų šeimos pasitraukimą iš Lietuvos Antrojo pasaulinio karo metais. Abiturientai Laurynas Petraitis (IVa) ir Monika Liškutė (IVb), kuriuos ruošė lietuvių kalbos mokytoja Asta Ruikienė, pateikė viešniai įvairių klausimų, susijusių su šeima, Tėveliu, jos asmenine patirtimi išgyvenant dviejų kultūrų – lietuviškos ir amerikietiškos – sandūrą, o mokytoja, literatė Ieva Sigita Naglienė pokalbį praturtino deklamuodama Kazio Bradūno eilėraščius.

Poeto dukra Elena įtaigiai papasakojo apie jos Tėvelio vaikystę, kurios metu susiformavo ir būsimos kūrybos įvaizdžiai, vėliau, mokantis Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijoje, išspausdinti pirmieji eilėraščiai. Pasak viešnios, vienas iš Kazio Bradūno autoritetų – poetas Jonas Aistis, todėl mokiniams padainavo jų šeimos mėgstamą Aisčio eilėraštį „Šilainė“ apie skaudų išsiskyrimą su gimtaisiais namais, tačiau lyriniam „aš“ dvasinės stiprybės teikė tėviškės žemės žiupsnelis, įsiūtas škaplieriuje. Taip pat gimnazistams buvo įdomu daugiau sužinoti apie tai, kad vėliau Kazys Bradūnas studijavo lituanistiką Kauno ir Vilniaus universitetuose drauge su žymiais bendraamžiais poetais Vytautu Mačerniu, Broniumi Krivicku, Mamertu Indriliūnu, kurių tragiškus likimus, netektį jis skaudžiai išgyveno. Kaziui Bradūnui dėstė ir literatūros klasikas Vincas Mykolaitis – Putinas.

Nors dėl politinės situacijos teko palikti gimtąją šalį, Kazys Bradūnas su žmona Kazimiera, gyvendami JAV, didelį dėmesį skyrė lietuvybei, apie 40 metų redagavo lietuvišką laikraštį „Draugas“. Trys jų vaikai puikiai žinojo Lietuvos istoriją, tautosaką, mokėjo gražiai kalbėti gimtąja tėvų kalba. Tėvelis savo atžaloms primindavo, kad jie kaip K.Donelaičio būrai, siekiantys išsaugoti savo tautinę tapatybę, tik – tarp angliškai kalbančių. Kaip teigė viešnia, jos Tėvelis jautė stebuklingą žodžio galią. Iš tiesų Elena Bradūnaitė – Aglinskienė, į Ameriką atvežta vos devynių mėnesių (gimė Miunchene), mus sužavėjo puikia iškalba, taisyklingu kalbėjimu. Ji akcentavo šiandieninės jaunosios kartos pareigą išsaugoti ir perduoti savo atžaloms gimtąją kalbą, kad ir kur likimas nuvestų. Ir viešnios dukra Vaiva puikiai kalba lietuviškai kaip tėvai ir seneliai. Ponia Elena, kaip antropologė, studijavusi Čikagos universitete, sakė esanti nykstančių kalbų, indėnų kultūros liudininkė. Todėl nuoširdūs, pagarbūs šeimos tarpusavio santykiai, pastangos išsaugoti lietuviškąją tapatybę yra vienos svarbiausių, pamatinių vertybių žmogaus gyvenime. Už prasmingą poeziją, lietuviško identiteto puoselėjimą literatūroje poetas Kazys Bradūnas įvertintas Lietuvos nacionaline premija, kitais apdovanojimais.

Į laisvą Lietuvą viešnios Tėvelis su Mama grįžo daugiau kaip po keturiasdešimt metų ir išgyveno didelį džiaugsmą. Kadangi tėviškė Vilkaviškio rajone, Kiršų kaime, karo metais buvo subombarduota, jie apsigyveno Vilniuje – jaunystės mieste (Kazys Bradūnas pasipiršo Kazimierai Podolskytei Aušros Vartų koplyčioje, susituokė Vilkaviškio katedroje). Nors dukra Elena tėvus kvietė gyventi kartu su jos šeima Havajuose, jie atsisakė, nes labiau nei šio rojaus kampelio reikėjo kultūros, todėl Vilniuje nuolat lankydavosi įvairiuose spektakliuose, koncertuose. Elena Bradūnaitė – Aglinskienė taip pat ketina grįžti gyventi į Lietuvą.

Apibendrindama integruotas literatūros ir istorijos pamokas III –IV klasių mokiniams, lietuvių kalbos mokytoja Andžela Valuckienė visų vardu padėkojo gerbiamai viešniai Elenai už įdomų pasakojimą apie poetą – žemininką Kazį Bradūną, kurio 100-ąsias gimimo metines 2017 -aisiais mini visa Lietuva. Taip pat dėkojame už gyvus ne tik šeimos, bet ir tautos istorijos prisiminimus. Ši integruota pamoka papildė „Džiugo“ gimnazistų žinių bagažą, ugdė vertybines nuostatas. Be to, gimnazistai turėjo galimybę apžiūrėti Kazio Bradūno knygų parodą, kurią eksponavo bibliotekininkė Aušra Vaičiulienė. Organizuojant šias pamokas talkino ir mokytoja Rasa Veitienė su mokiniais. Pamokos III klasių mokiniams akimirkas įamžino mokytoja Vilma Žutautienė.