Sako, kad šiuolaikinis jaunimas domisi tik dabarties technologijomis, jiems nerūpi tautos paveldas, tradicinė kultūra ir tai, kaip žmonės gyveno seniau. Tačiau tie, kas susirinko lapkričio 24 dieną pavakaroti „Džiugo“ gimnazijos aktų salėje, paneigė šią nuomonę. Čia skambėjo žemaičių dainos, liaudiška šokių muzika, sukosi tautiniais drabužiais vilkinčios poros.

Renginio iniciatorė ir režisierė – šokių mokytoja Rasa Urbonienė, ne pirmus metus prieš adventą organizuojanti etnokultūros vakarones. Jaunam žmogui globaliame pasaulyje svarbu suvokti savo šaknis, tradicijas ir papročius, todėl ji pakvietė trečių, ketvirtų klasių gimnazistus, menų ir technologijų mokytojus kartu ruoštis renginiui, paieškoti „senolių skrynioje“ tautos turtų. Mokiniai, vadovaujami Laimos Šiaudkulienės, Faustos Sabaliauskienės, Gražinos Raudonienės, repetavo liaudiškus šokius, dainavo autentiškas dainas, kūrė verpstės, tautinių juostų dekoracijas.

Vakaronės „gaspadinė“ Paulina ir „gaspadorius“ Laurynas su renginio dalyviais „rokavosi“ žemaitiškai, kvietė burtis į komandas, įtraukdami tėvelius bei mokytojus. Tautiniais rūbais pasipuošęs gimnazijos direktorius Mindaugas Sabaliauskas paragino visus prisiminti, atgaivinti senolių pasibuvimus ir linksmai pavakaroti. Viktorinos užduotys apie senovės lietuvių buitį, aprangą, papročius, tarmę praturtino visų žinias apie mūsų krašto etnokultūrą. Smagiausios vakaronės akimirkos – tai trankūs šokiai „Transkveras“, „Šyvis“, „Oira“, „Malūnėlis“, „Blezdingėlė“ ir kiti. Šokantys kvietė nešokančius, buvo ragaujami etnografiniai patiekalai. Šauniausioms komandoms įteikus prizus, jaunimas neskubėjo skirstytis, toliau sukosi ir trypė pindami liaudiškų šokių pynę, kuri visus suvienijo bei leido patirti lietuviškos kultūros prasmę.