Kiekvieną pavasarį „Džiugo“ gimnazijos bendruomenė į platųjį pasaulį išlydi savo mylimus abiturientus… Šiemet, gegužės 26 dieną, gimnazijoje nuskambėjo paskutinis skambutis. Mes, XLII laidos abiturientai, lydimi savo auklėtojų, pro juostomis papuoštą taką atėjome į paskutiniąją pamoką šioje gimnazijoje. Kalbėdami apie bėgantį laiką, drauge prisiminėme smagias, širdžiai brangias akimirkas, įsimintinus nutikimus, pasiekimus, atradimus…

Paskutines akimirkas gimnazijoje vainikavo Paskutinio skambučio šventė aktų salėje. Čia mūsų laukė būrys tėvelių, mylimų mokytojų, jaunesniųjų mokinių, šokių kolektyvas „Erdvė“. Galime pasidžiaugti, kad mūsų nepamiršo ir pirmosios mokytojos: jos savo mokiniams atsiuntė nedideles dovanėles, o viena iš jų pasakė šiltą ir nuoširdžią kalbą. Jautrūs gimnazijos administracijos, mokytojų bei tėvų žodžiai mums, abiturientams, priminė, kad mes mokėmės ne tik įprastų mokykloje mokomų dalykų, bet ir būti gerais žmonėmis, tapome unikaliomis, veržliomis, atkakliomis asmenybėmis. Pilietiškiausiems ir gabiausiems mokiniams: Lukui Kaminskiui (IV d), Justui Meškiui (IV d) bei Viktorijai Šimkutei (IV e) įteiktos gimnazijos stipendijos.

Mes perdavėme trečiokams mokyklos raktą, o keli išradingi abiturientai repo stiliumi perskaitė ketvirtokų testamentą. Kiek vėliau IV b klasės mokinė Eglė atliko atsisveikinimo dainą. Taip pat gimnazijos kieme buvo pasodintas medelis, bendruomenei priminsiantis XLII laidos gyvenimą „Džiuge“.

Ketvirtokų auklėtojos abiturientams padovanojo jautrią dainą, kuri nepaliko abejingų. Daina suvirpino kiekvieno širdį, išspaudė ašarą, kvietė: „Likime draugais, artimais draugais, net jei viskas pasibaigs“. Visų „Džiugo“ gimnazijos abiturientų vardu noriu tarti nuoširdžiai ačiū mokytojams už begalinę kantrybę, supratingumą. Ačiū už galimybes, už pamokas, už pasiekimus, kurių nebūtų be Jūsų.