Spalio 15-21 dienomis Telšių „Džiugo” gimnazijos mokytojų ir moksleivių grupė viešėjo Graikijoje, Zagoros miestelyje. Tai buvo trečiasis Comenius daugiašalės mokyklų partnerystės projekto „Antivirus 2.0“ partnerių susitikimas. Džiugiečiai trumpai vėl sugrįžo į vasarą, nes Graikijoje šiluma kartais siekė +35°C.

Susitikimo metu projekto dalyviai mokėsi graikų kalbos pagrindų, lavino anglų kalbos žinias rungtyniaudami kalbiniuose žaidimuose. Kadangi susitikimo tema – „Tautinis tapatumas“, mokiniai vieni kitiems turėjo pristatyti atliktus namų darbus –prezentacijas apie savo šalių tautinius simbolius. Lietuviai pasirinko gintarą, rūtą, rūpintojėlį, tautinę juostą, Užgavėnių kaukes, ąžuolą, liną, ruginę duoną ir baltą varškės sūrį.

Visi dalyviai smagiai įsitraukė į žaidimą „Atspėk, kurios šalies šis simbolis?“ Kiekvienos šalies mokinių poros turėjo ant stalų, papuoštų nacionalinėmis vėliavėlėmis, išdėlioti penkis simbolius, priklausančius konkrečiai šaliai. Šį žaidimą laimėjo lietuvaitės, kadangi žinojo, jog, pavyzdžiui, lenkų pasididžiavimas yra popiežius Jonas Paulius II, Graikijos simbolis yra alyvmedžio šakelė, Kipro nacionalinė gėlė –ciklamenas, o vokiečiai mėgsta riestainius. Įdomu buvo stebėti, ką kitataučiai žino apie Lietuvos simbolius. Deja, mūsų gintaras, rūta ir rūpintojėlis dažnai atsidurdavo ant Graikijos ar Kipro stalo. Šis žaidimas ir prezentacijos padėjo dalyviams geriau pažinti kitų šalių simboliką, o kartu ir vieniems kitus. Po to sekė graikų, vokiečių, lenkų, kipriečių ir lietuvių liaudies dainų ir šokių pamoka.

Tautos tapatumą atskleidžia ne tik kalba, dainos ir šokiai, bet ir nacionalinė virtuvė. Jos ypatumais mokiniai dalinosi gyvendami graikų šeimose: kartu ruošė vietos ir savo tautų patiekalus bei parengė medžiagą visų projekte dalyvaujančių šalių receptų knygai. Šia knyga bus galima pasinaudoti per technologijų pamokas. Jei kas pageidaus tikro graikiškų salotų recepto, galės kreiptis į džiugiečius.

Be įvairių veiklų, mokiniai ir mokytojai dalyvavo ekskursijose Zagoroje, Volos, Makrinitsoje. Tai buvo gyva istorijos pamoka. Ne kasdien gali pamatyti autentiškus senovės graikų archeologinius radinius, senovinį kaimą su išlikusia architektūra. Visus sužavėjo Zagoros miestelis, kuriame praleidome penkias dienas. Jis įsikūręs beveik pusės kilometro aukštyje ant Peliono kalno, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Egėjo jūrą. Važiavimas kalnų serpantinais buvo tikras išbandymas, o vietiniai taip važinėja į darbą kas dieną po penkiasdešimt kilometrų.

Nustebome sužinoję, kad Zagoroje auga patys geriausi Graikijoje obuoliai, nes tam labai tinkamas klimatas, vanduo ir dirvožemis. Lankėmės Zagoros žemės ūkio kooperatyve ir stebėjome, kaip obuoliai ruošiami pardavimui ir sandėliavimui. Be obuolių, zagoriečiai dar augina alyvuoges ir kaštainius. Buvo pats derliaus nuėmimo įkarštis, tad keliu vis zujo obuolių dėžėmis pakrauti sunkvežimiai ir ūkininkų mašinos.

Kelionė į Zagorą ilga – iš Atėnų beveik šešios valandos autobusu. Taigi, turėjome du pusdienius praleisti sostinėje. Nepraleidom progos pasigėrėti senovės graikų kultūros simboliais, kurie pažįstami iš istorijos vadovėlių, pavyzdžiui: Akropoliu, Dzeuso šventykla, Agora it t.t. Graikų svetingumas ir nuoširdumas ilgam įsirėžė į mokinių ir mokytojų širdis. Ne vienas braukė išsiskyrimo ašarą, juk susirado daug naujų draugų. Galbūt kai kuriems projekto dalyviams pavyks susitikti būsimuose partnerių renginiuose Kipre ir Lenkijoje.