Š. m. spalio 3 dieną mūsų gimnazijos II ir III klasių mokiniai, lietuvių kalbos mokytojos Irena Tarvainienė, Andžela Valuckienė ir bibliotekininkė Janina Pronskienė keliavome po Anykščių kraštą: aplankėme poeto Antano Baranausko ir rašytojo Antano Vienuolio namus – muziejų, prozininko Jono Biliūno gimtinę Niūronyse, Laimės žiburį, Puntuko akmenį bei Vorutos pilį.

Atvykus į Anykščius mus pasitiko gidė Asta. Ji labai įdomiai papasakojo apie kūrėjo ir vyskupo A.Baranausko gyvenimą, aprodė klėtelę, kur poetas per vasaros atostogas parašė poemą „Anykščių šilelis“. Gidė priminė jo pažįstamą Karoliną Praniauskaitę, žemaičių poetę, susijusią su mūsų Telšiais.

Apžiūrėję poeto giminaičio Antano Vienuolio muziejų, vykome į Niūronys – į J.Biliūno tėviškę, kur mus pasitikusi tos sodybos prižiūrėtoja rašytojo žodžiais iš jo apsakymų ir laiškų papasakojo apie sunkią jo vaikystę, darnią šeimą, mirtiną ligą. Galėjome prisėsti ant jo mamos austu užklotu užtiesto suolo, pasūpuoti jo lopšį, o kieme pastovėti prie tvoros, kur buvo pašauta balta katytė, ar praeiti pro spalių krūvą, kur kažkada gulėjo pasenęs Brisius. Užkopėme ant kalvelės šalia sodybos, kur mėgdavo ant akmens prisėsti į tėviškę sugrįžęs pats J.Biliūnas. Vėliau nuvykome prie Jonui Biliūnui skirto paminklo – Laimės žiburio ant Liūdiškių kalvos. Kopdami skaičiavome laiptelius ir tikėjomės, kad mūsų sugalvoti norai išsipildys.

Eidami per Anykščių šilelį pasiekėme Puntuko akmenį, prie kurio gidė mums sugiedojo „Anykščių šilelį“ taip, kaip mokė pats A.Baranauskas. Gražu buvo klausyti rytų aukštaičių tarme skambančios giesmės toje vietoje, kuri ir vaizduojama kūrinyje.

Gilindami istorijos žinias užsukome į Vorutos pilį, kur užlipome į gynybinį bokštą ir pašaudėme strėlėmis į šiaudinius taikinius. Po to vieni pramogavome Dainuvos nuotykių slėnyje, kiti vaikščiojome po pačius Anykščius ir apžiūrėjome miestelį nuo apžvalgos bokšto bei aplankėme Angelų muziejų.

Ši edukacinė ekskursija ne tik praplėtė mūsų žinias apie Anykščių krašto menininkus, bet ir suteikė galimybę prisiliesti prie jų gyvenimų, pajusti jų dvasią.