Spalio 23 dieną mes, ketvirtokai, mokydamiesi XX amžiaus antrosios pusės lietuvių literatūros kursą, dalyvavome netradicinėje pamokoje – ekskursijoje. Kartu su lietuvių kalbos mokytojomis keliavome po poeto Vytauto Mačernio gimtąsias vietas. Visų pirma aplankėme Sedos Vytauto Mačernio gimnaziją, po kurią mus vedžiojo ir pasakojo gimnazijos direktorė Genoveita Gricienė. Ši moteris visus patraukė nuoširdumu, atviru bendravimu ir paprastumu. Direktorė kalbėjo tik žemaitiškai, taip primindama, kad šie metai – Tarmių metai. Po įdomaus pokalbio gimnazijos aktų salėje kartu su direktore aplankėme žymias miestelio vietas. Pamatėme paminklą, skirtą Vytautui Didžiajam atminti, švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, kuri nustebino savo paprasta išore, tačiau labai puošniu vidumi. Toliau keliavome į Šarnelę – poeto Vytauto Mačernio gimtąjį kaimą. Kelią žymėjo septynios akmens plokštės su įrašais pagal poeto eilėraščių ciklą „Vizijos“. Klasės draugai prie jų skaitė vizijas, o rudeninis gamtovaizdis ir neramus vėjas kūrė tinkamą nuotaiką. Apie šių plokščių atsiradimą mums daug papasakojo gimnazijos direktorė. Ekskursiją baigėme prie poeto kapo, kur skaitėme ištraukas iš V.Mačernio laiškų, mokytoja A.Ramančauskienė pasakojo apie poeto gyvenimą. Vytauto Mačernio atminimą pagerbėme tylos minute, ant kapo uždegėme žvakelę.