Atskubėjus auksaspalviam rugsėjui mes, ,,Džiugo“ gimnazijos maironiečiai, vėl buvome pakviesti dalyvauti Lietuvos maironiečių sambūryje, kad kartu paminėtume Baltų vienybės dieną bei 1863-ųjų metų sukilimo 150-ąsias metines. Šiemet šventiniai renginiai vyko Paberžėje (Kėdainių r.), Krekenavoje (Panevėžio r.).

Linksmai nusiteikę, su bičiuliais maironiečiais iš Eigirdžių pagrindinės mokyklos (vadovė Danutė Juškienė) ir Vincento Borisevičiaus gimnazijos (vadovė Gražina Narmontienė) pirmiausia atvykome į Paberžę, kurioje mus pasitiko ekskursijos gidė Regina. Ji labai įdomiai papasakojo apie Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, joje dirbusius kunigus. Vienas iš jų – kunigas Antanas Mackevičius, 1863-aisiais metais suvienijęs ir vadovavęs apie 250 ginkluotų žmonių būriui, kovojančiam prieš carinės Rusijos priespaudą. Jis su bendražygiais didvyriškai paaukojo gyvybes dėl Lietuvos. Įdomių dalykų išgirdome apie kapucinų vienuolį, kunigą Tėvą Stanislovą. Jis Antrojo pasaulinio karo metais nuo mirties išgelbėjo daug žydų, sovietinės okupacijos metais ragino nepasiduoti to meto valdžios įtakai. Atminty išliko ponios Reginos perduoti Tėvo Stanislovo patarimai, kaip mylėti kitus žmones, nuoširdžiai dirbti, rodyti tinkamą pavyzdį jaunesniems. Vėliau Paberžėje gėrėjomės tautodailininko G. Galvanausko sukurtomis medžio skulptūromis bei restauruotame Šilingo dvare, kuriame dabar veikia vienintelis Lietuvoje 1863-ųjų metų sukilimo muziejus, įrengta šiuolaikiška kompozicija.

Vėliau vykome į Kernavę, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų mažojoje bazilikoje dalyvavome Šv. mišiose, giedojome Maironio sukurtą Marijos giesmę, taip pat – „Užtrauksme naują giesmę" (maironiečių himnas), „Lietuvą brangią ". Kaip sakė ,,Džiugo“ gimnazijos maironiečių vadovė Aušra Ramančauskienė, įspūdinga, kai didžiulis jaunimo būrys iš visos Lietuvos nuoširdžiai gieda, tai rodo, kad auga, bręsta šauni jaunoji karta.

Po kurio laiko, paskanavę gardžios kareiviškos košės, važiavome į Bernotus ir Pasandravį (Raseinių r.) – poeto Jono Mačiulio – Maironio gimtąsias vietas. Pasandravio dvarelis, kuriame gimė būsimasis dainius, sudegė per Pirmąjį pasaulinį karą, bet išliko namo pamatai ir mūrinė ratinė, akmeninis šulinys. Sodybos kieme poeto Justino Marcinkevičiaus iniciatyva pastatytas paminklinis akmuo Maironiui. Išklausę gidės Ritos įdomų pasakojimą, gėrėjomės peizažu, šimtamečių medžių ošimu, Sandravos ir Luknės sraunių upelių gurgėjimu, 125 ąžuoliukų, pasodintų minint 125-ąsias poeto gimimo metines, alėja. Jautėme harmoniją, dar kartą įsitikinome, kokia graži poeto Maironio eilėse apdainuota Lietuvos gamta.

Ši diena dovanojo daug įspūdžių ir įsimintinų akimirkų.