Integruota istorijos ir lietuvių kalbos pamoka „Atminties kelias“
Kategorija: NekategorizuotaŠ. m. rugsėjo 23 dieną, minėdami Lietuvos žydų genocido dieną, Telšių „Džiugo“ gimnazijos II klasių mokiniai ir mokytojos Irena Tarvainienė, Vida Urlovaitė, Vilija Valauskienė ir Andžela Valuckienė pėsčiomis keliavo į žydų žudynių vietą Rainiuose. Mokiniai ir mokytojos keliavo nuo mokyklos trumpai sustodami svarbesnėse vietose, kurios mena žydų gyvenimą Telšiuose.
Lukas Kaminskis, IId mokinys, papasakojo apie buvusią žydų mokyklą. Telšių ješibotas XIX a. buvo pripažintas vienu didžiausių pasaulyje, jame studijuodavo iki 500 rabinų. Telšiai tuo metu pasaulyje buvo žinomi kaip žydų dvasinis centras. Istorijos mokytoja Vida Urlovaitė papildė, jog Telšiai žinomi netgi JAV, nes mūsų miesto garbei pavadinta žydų mokykla. Kitas sustojimas buvo prie buvusio geto, apie kurį trumpai papasakojo Rosita Šiaulytė, IId mokinė (ruošė mokytoja V.Urlovaitė). Ėjome Masčio ežero pakrante į Rainius, pagerbdami kelią, kuriuo buvo vedami žydai sušaudymui. Nuėję į žydų kapavietę trumpam susimąstėme. Jaunieji literatai, vadovaujami Irenos Tarvainienės, skaitė žydaitės Anos Frank ištraukas iš dienoraščio (G. Kazbaraitytė, A. Gudžiūnaitė, E. Monstvilas, I. Klevaitė, G. Karpuchinas, G. Rupšytė, IIa) ir ištrauką iš B. Sruogos memuarų knygos „Dievų miškas“ S. Sadauskytė, IIa. Jų skaitymus papildė IId klasės mokiniai: R. Remėzaitė, J. Meškys, D. Krauzaitė, V. Bumblauskaitė (paruošė mokytoja A. Valuckienė). Genocido aukos pagerbtos tylos minute, uždegtomis žvakutėmis bei iš akmenų, ant kurių užrašyti žuvusių žydų vardai, sudėtu keliu. „Atminties kelią“ įprasmino ir istorijos mokytojos Vidos Urlovaitės pasakojimas apie nekaltų žydų žudymą. Pamoka privertė susimąstyti apie Vokietijos diktatoriaus Hitlerio žiaurumą ir kokią teisę turi bet koks žmogus atimti kitam nekaltam žmogui gyvybę.
Kitą dieną pokalbis apie Lietuvos žydų genocido paminėjimą buvo pratęstas per anglų kalbos pamokas (mokytojos A.Alšauskaitė, I.Benikienė). Antrokai prisiminė savo žygį į Rainius, dalijosi įspūdžiais, kūrė rašinėlius, taip įtvirtindami ir papildydami žinias apie genocidą bei stipriau pajusdami savo, kaip piliečių, įsipareigojimus.