Paskutinę Advento savaitę norėjosi sustoti, įsiklausyti, ką galvoja šalia esantis draugas, ką galvoja, tas, kurį per metus įžeidžiau, kurio neišgirdau, nesupratau… Sustoti tam, kad prieššventinis laikotarpis netaptų vien tik bėgimu po parduotuves, šluojant banalius daiktus, netaptų vartotojiškumo įrodymu.

Integruotų etikos – tikybos pamokų metu visą savaitę mokiniai kartu su mokytojomis Vilma Žutautiene ir Renata Mončyte kalbėjosi apie Advento prasmę, apie svarbią krikščionims metų pabaigos šventę, Kalėdas, kūrė adventinį vainiką, įdėdami savo šilumą, gražius žodžius, kuriuos iš mūsų lūpų gal per retai išgirsta aplinkiniai. „Draugiškumo klasei, supratingumo, daugiau vienybės, atidumo vienas kitam…“, – skambėjo tiek iš aštuntoko, tiek iš ketvirtoko gimnazisto lūpų.

Yra viltis, kad ta šiluma, sklindanti nuo adventinių žvakių šviesos, suvirpino širdis. Gal nors dalelė nusiteikė keistis. Jei išmoksime priimti save ir pripažinti savo vertingumą, tada galėsime dar labiau raminti ir padrąsinti kitus. Tada Dievas apipils ir mus dar gausesne palaima, atsivers naujos galimybės, sutiksime mylinčių žmonių, gausime daug nuostabių dalykų, kuriuos jis yra mums paruošęs.

Linkime Jums gražių švenčių.