Gegužės 25 dienos popietė „Džiugo“ gimnazijoje alsavo šventine pakilia nuotaika. Abiturientams nuskambėjo paskutinis skambutis. Dvylikta klasė. Paskutinis laiptelis pabaigos link. Dauguma dvyliktokų prisiminė rugsėjo pirmąją, kuri šiais metais simbolizavo pabaigos pradžią. Tai buvo paskutinė mokslų pradžia. Daugiau nebestovės visos klasės mokyklos kiemelyje ir nebesiklausys kasmetinės direktoriaus kalbos. Einant koridoriais, neramiai žvalgantis aplink suvokiama, kad daugiau nebebus rugsėjo 1d., ar gruodžio 23d., ar vasario 14 d. Visos dienos paskutinės. Paskutinės atostogos, paskutinės šventės mokyklos aktų salėje.

Šiandien mūsų pirmieji abiturientai-gimnazistai susiduria su nelemtu gegužės mėnesiu. Mėnuo, įprasminantis esmę. Mėnuo, kuris priverčia susivokti, jog viskas, kas iškentėta tuos dvylika metų tuoj pat pasibaigs. Viskas. Jau už mėnesio abiturientas taps studentu. Ištiksėjus mėnesio laiko limitui teks išsiskirti su mylimais mokytojais, džiaugtis atsikračius piktųjų. Daugumos klasiokų taip niekad ir nebepamatys.

Išaušęs paskutinio skambučio rytas – tai šventė, ženklinanti atsisveikinimą su mokytojais, su savo suolu mokykloje, draugais. Metas įžengti į tikrą suaugusiojo pasaulį. Šalį, kur viskas priklauso nuo paties savęs. Kur jaunas žmogus kuria savo idėjas ir yra atsakingas, ar jos bus įgyvendintos.

Dabar Tu, Abituriente, esi pats sau karalius. Dabar pradėsi savo gyvenimą, kursi savo ateitį. Dabar, dvyliktoke, prasidės tavo gyvenimo kelias ateities planų link. Didžiuokis tuo, kas esi, ir kuo užaugai. Esi toks vienas pasauly. O dabar ženk paskutinį žingsnį pirmyn ir tai įrodyk. Sėkmės!