Šių metų spalio 12 dieną IV klasių gimnazistams vyko netradicinė literatūros pamoka. Geriau pažinti poetą Vytautą Mačernį ir įsigilinti į jo kūrybą mokiniai su savo lietuvių kalbos mokytojomis Aušra Ramančauskiene ir Irena Tarvainiene vyko į poeto tėviškę – Šarnelę.

Netradicinė pamoka prasidėjo nuo Sedos V.Mačernio gimnazijos lankymo ( šioje mokykloje mokėsi poetas) ir susipažinimo su mokyklos istorija. Abiturientai, vadovaujami pamokos gidės, gimnazijos direktorės Genoveitos Gricienės, apžiūrėjo anglų k., istorijos, biologijos, chemijos kabinetus, pasidžiaugė nauja įranga – kiekviename kabinete interaktyvi lenta, kompiuteriai. Lankėsi mokyklos bibliotekoje, skaitykloje, sporto salėje, ypač susižavėjo mokyklos aktų sale, kurioje stovi netgi fortepijonas, sudomino Garbės galerija. Mokykla dalyvauja tarptautiniame projekte, todėl vykdant mainų programą išradingai panaudotos visos mokyklos erdvės, jos kūrybiškai įrengtos. Pasisvečiavę mokykloje, kurioje mokėsi poetas V.Mačernis, patraukėme į Sedos kultūrinį parką. Čia netgi keli istorinę reikšmę turintys objektai: paminklai Didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Vytautui ir poetui Antanui Baranauskui, koplytstulpis rūpintojėlis kalbininkui Adomui Šoblinskui (1932-1990) atminti, „magazinas“ (grūdų sandėlis), kuris byloja apie Sedos gyventojų bendruomeniškumą padėti nelaimei ištikus. Ekskursijos vadovė Sedos V.Mačernio gimnazijos direktorė G.Gricienė įdomiai pasakojo apie Sedos istoriją, šių paminklų atsiradimą kultūriniame skverelyje, paminėjo, jog Seda labai sena, minima jau nuo 13 amžiaus, turi išsaugojusi daug gražių tradicijų. Pavyzdžiui, nuo 1988 m. abiturientai duoda priesaiką Sedai ir Tėvynei prie paminklo Didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Vytautui atminti, padeda ąžuolų vainiką, uždega žvakę. Svarbu paminėti, jog direktorė visą laiką kalbėjo tik tarmiškai, t.y. žemaitiškai, todėl „Džiugo“ gimnazistai jos klausėsi labai atidžiai.

Per Varduvos upės tiltą pervažiavę, pasukome Žemaičių Kalvarijos link. Čia aplankėme poeto V. Mačernio žūties vietą, prisiminėme istorines aplinkybes, uždegėme žvakelę, nepamiršome maldos. Taip pat lankėmės žemaičių paveldo saugotojo (Žemaičių Kalvarijos istorija surašyta Medinėje knygoje) ir poeto V.Mačernio atminimo įprasmintojo – vizijų (akmeninių paminklų) autoriaus – Konstantino Bružo sodyboje. Įdomių dalykų apie šį žemaičių patriotą sužinojome iš gimnazijos direktorės G. Gricienės. Pasak jos, daugelis K. Bružo nesuprato ir jį laikė keistuoliu. Galbūt todėl jam nebuvo lengva įgyvendinti savo idėją – pastatyti 7 akmens paminklus poeto V.Mačernio „Vizijoms“ įprasminti. Vienintelė direktorė G.Gricienė padėjo įgyvendinti minėtą sumanymą. 2007 m. Antanas Vaškys sodyboje pastatė koplytstulpį Konstantinui Bružui atminti. Iš sodybos išėjome susimąstę…

Iš Žemaičių Kalvarijos riedame į poeto V. Mačernio gimtinę – Šarnelę. Sustojome prie 1 vizijos – akmeninio paminklo, pastatyto toje vietoje, kur buvo poeto pradžios mokykla. Lietuvių kalbos mokytoja Irena Tarvainienė perskaitė pirmąją viziją, kuri buvo parašyta prasidėjus Antrajam pasauliniam karui (1939 m.) Kūrinį „Vizijos“ galime pavadinti dvasine poeto autobiografija, kurioje filosofiniai apmąstymai susipina su autoriaus atsiminimais, peraugančiais į regėjimus. 2-oji vizija yra pastatyta ant Šarnelės piliakalnio, tačiau dėl saugumo į jį nekopėme (mediniai laiptai yra supuvę). 3-oji vizija pastatyta ant kalnelio, nuo kurio atsiveria gražus panoraminis vaizdas į Mileikos ežerą. Čia buvo mėgstamiausia poeto šeimos vieta. Poeto Trečioji vizija skirta senolei, kurią jis be galo mylėjo. Kūrinį perskaitė lietuvių kalbos mokytoja I. Tarvainienė. Prie kiekvieno akmeninio paminklo – vizijos lapus svarina jau visai nemaži ąžuoliukai. 4-oji vizija yra prie namo, kuriame gimė ir augo poetas. 5-oji vizija pastatyta šalia kelio, kuris veda prie poeto kapo. Sedos V.Mačernio gimnazijos direktorė G.Gricienė pasakojo šios vizijos statymo istoriją. Penktąją poeto viziją perskaitė lietuvių kalbos mokytoja Aušra Ramančauskienė. Pasak pamokos gidės, sunkiausiai sekėsi surasti vietą 6-ajai vizijai pastatyti. Pagaliau 6-ajai vizijai vieta teko prie beržynėlio. Čia, apžvelgdami poeto gimtąją vietą, abiturientai klausėsi lietuvių kalbos mokytojų skaitomos Šeštosios vizijos. 7-oji vizija pastatyta netoli poeto kapo.

Poeto V.Mačernio kapas vidury laukų. Šiandien jį prižiūri Sedos V.Mačernio gimnazijos moksleiviai: sodina gėles, ravi piktžoles, uždega žvakelę. Uždegėme žvakelę ir mes, Telšių „Džiugo“ gimnazijos mokytojos su savo abiturientais. Gimnazistai prie kapo skaitė atmintinai išmoktus poeto sonetus. Visi susikaupę klausėmės Gintarės Gedrimaitės, Emos Jonušaitės, Martino Bielskio, Raimondos Rupšytės, Mindaugo Žvirgždino, Arnoldo Šiurkaus skaitomų sonetų. Turėjome kiekvienas galimybę apmąstyti poeto žodžio prasmę, magišką jo galią, pajusti gamtos harmoniją. Šiame skubančiame ir nuolatos besikeičiančiame pasaulyje kartais taip reikalinga sustoti…

Apmąstėme tragišką poeto Vytauto Mačernio likimą grįždami atgal, į Sedos V.Mačernio gimnaziją. Nuoširdžiai padėkojome gimnazijos direktorei G.Gricienei už mums suteiktą pagalbą – pamoką pravesti kitaip – ir sugaištą brangų penktadienio popietės laiką. Namų užduotis mokiniams – refleksija.