Telšių „Džiugo“ vidurinės mokyklos jaunųjų kūrėjų būrelio nariai, vadovaujami mokytojos Verginijos Masiliauskienės, vyko į Lopaičius širdim pajusti, kas tikra, o kas ne…

Pabėgome valandėlei nuo kasdienės rutinos… Lopaičiai mus patraukė savo antgamtinėmis jėgomis (kaip ir kiekvieną menišką sielą…)

Lopaičiai prisiglaudę Rietavo miškų urėdijos Tverų girininkijoje. Atvykus čia, paganyti akis tikrai yra kur. Ši vieta yra tokia, kurioje tvyro labai daug klausimų, o atsakymai – tik nuspėjami.

Lopaičių piliakalnis ir prie jo esanti šventvietė išties yra išskirtinė vieta Žemaitijoje. Lopaičių piliakalnis alsuoja mistika. Įspūdingi vaizdai, turintys gilią istorinę praeitį, atsiveriantys nuo piliakalnio, tiesiog užgniaužia kvapą.

Akmenys Lopaičiuose su natūraliai atsiradusiais arba žmogaus paliktais ženklais: iškaltais veidais, mėnulio fazėmis ir kitais simboliais, leidžia manyti, kad jie čia atsirado neatsitiktinai, o yra žemaičių protėvių palikimas, kurį dar reikia iššifruoti.

Iš Žemaitijos žemės gelmių trykštančio stebuklingo šaltinio vandens atvažiuoja ne tik iš aplinkinių, bet ir iš tolimesnių vietovių gyventojai, nes, manoma, vanduo turi gydomųjų galių.

Tokie spėliojimai skamba lyg fantastika, tačiau atidžiau ir plačiau patyrinėjus, netikėjimą keičia susidomėjimas ir noras suvokti, kas aplink mus…Sakoma, kad čia sklinda ypatinga, žmones gydanti, raminanti, apvalanti energija.

                                     „Džiugo“ vidurinės mokyklos Jaunųjų kūrėjų būrelio narė Rosita Šiaulytė